Idiotiška
'Šiandien gerą nuotaiką kuria lietus.' Kuomet žmogus vos pramerkęs akis pamato ant lango tupinčius lietaus lašus jis.. Yra dvi galimybės:
1. Jis nusišypso ir pasako sau " Na ką gi, rieks pasiimti skėtį." [Šio punkto mintis yra ta, kad jis dėl lietaus sau nežada gadinti dienos ir ji bus tokia pat gera, kokia būtų buvus giedra]
2. Jis tyliai mintyse nusikeikia. [O štai šio punkto idėja yra ta, kad jis nemoka sau kurtis gražios dienos ir bet kokia smulkmena sugriauna gerą nuotaiką. Tiksliau tariant tai žmogus, kuris nemoka kurti nuotaikos, kuris pasipliauna dėniais, besisukančiais aplink jį.]
Liūdna būti žmogum, kuris neketina kontroliuoti savo gyvenimo, kuris pasitiki gyvenimo upės vaga ir niekada nekovoja su jį nešančia srove. Bet galbūt aš visu šimtu procentu klystu, nes kiekvienas mes esame individuali asmenybė.
'Šiandien mes pričiupsime pavasario vėją ir pažiūrėsim iš kur jam dygsta sparnai.' Taip svajinga ir tikra. Šiandien noriu atsidurti kur nors pakankamai aukštai, kad pajusti tą nestabdomą medžių,pastatų, pačių žmonių, vėją.. Kad būtų galima bent mintimis išskristi su juo ir kaip kad sakiau praitam diary'e kratytis ir krutėt, kad rytoj nebūtų gaila.
Su pagarba, Živilė.
Komentarai
puge, visai ne.. tiesiog esi žmogus su fantazija.. o čia tik elementarūs šablonai, kurie galbūt net nepritaikytini gyvenimui.. ;] peteliske, aš juk parašiau, kad mes esame skirtingi.. kad mes esame individuolūs.. Tik neaišku man su tavo minėtaja ironija..
idiotas? idiotai? juk mes visi vienodi, bet kartu ir skirtingi... kazkokia ironija...
aš trankausi tarp abiejų punktų ;/ NEGERAI...ech, aŠ IDIOTIŠKA