Kuomet netiki, kad paprasti dalykai gali tapti sudėtingais..
„[2006.11.28 22:09:44] Živilė sako: tiesa sakant, as jumis del to zavejausi.. kad jus buvot p.k. kad jus buvot visi tie astuoni jei neklystu zmones.. man tai suteikdavo sypsena.. mintys apie jus.. pamastymai.. ir ypac jusu prisiminimai.. nes jie istikruju buvo nepaprasti.. istikruju del to ir niekada nesiverziau buti p.k. dalimi.. nes man jus buvote tokie nepaprasti.. as tik.. siaip ne i tema.. tiesiog pasakiau, ka galvojau ir galvoju..
[2006.11.28 22:13:27] Živilė sako: nezinau.. man istikuju.. tai kazkas nepaprasto.. jusu P.K. legendinis P.k. man buvo gera i jus ziuret jus stebet.. kai paklausdavot kodel as tokia tyli.. maan tiesiog nekilo noras pasakyt, kad as jumis zaviuosi.. bet taip buvo.. isties.. aij.. jus istiezs nepakartojami... ir visad tokie busit..“
Taip jūs tokie.. ir tikrai visad tokie būsit..aš tuo tikiu..
Tik kažkodėl šįkart liūdna.. kaip norėčiau, kad ir dabar išspaustumėt tą šypseną.. bet turbūt ne šįkart..
----------
Ačiū, už tai, kad buvot, tikiuosi visada ir būsit..,
Kažkur, kažkaip ir kažkada.. bet visad kartu...
----------
*I try not to cry*
.. I just try...
Komentarai
vajettau... mieloji. Ir aš tikiuosi ;> Mūsų gyvenimuose buvo daug krizių.. P.K. taip pat jų turėjo daug. Ištvėrė. Vieni- atsiribojo nuo kitų, kiti- pasirinko lengvesnį kelią- palikti. O mes kartu. Visad. Kaip jau sakei- su daug prisiminimų... Su kiekviena, bet skirtingai miela šypsena... Su savom paslaptim... Savu gyvenimu.. Savu pasauliu. Panašūs ir kažkuo skirtingi. Viskas negali sudužti. Negali sprogti kaip muilo burbulas. To nebus. Tik ne dabar. Ir ne vėliau. P.K. Visad bus.. Bus. Tik mes tuo tikėkime. [va todėl, aš dar nė karto savo noru nepalikau chat'o. Nė karto. Jis tapo mano kasdiene rutina. Kiekvienos dienos džiaugsmu. Nes ten visada galiu nusijuokti... pasiguosti... šiaip pakvailioti... ] Živilyt, tu nesiveržei tapti p.k. dalimi, bet savaime ja tapai. Kas tu be mūsų? Kas mes be tavęs? ;>* Iš tikrųjų, viskas ne taip paprasta. Tu ištvėrei viską su mumis kartu. Liūdėjai ir šypsojaisi. Gal net kvatojai. Dievaži..... LYGIS. Ir taip... galiausiai... drąsiai galiu pasakyti- su tavimi ir kitais, mes esam tikrieji p.k. Nes tie 8, nebūtų tiek iškentę/išbuvę kartu... Be jūsų. Ačiū ne tik p.k. o ir tapusiems p.k. dalimis: Živilyte, Aivarai, Aiste, Mariau, Džoni.... ;>* *I try not to cry...*