Ir vis dėl to gyvenimas yrA nepaprastas reiškinys.
Mes gyvename:
keikiame ir būname prakeikiami,
džiaugiamės ir užkrečiam džiaugsmu kitus,
tylim, nes kartais tyla geriausia kalba.
Žavu, kuomet eini gatve ir tau šypsosi žmonės.
Miela, kuomet tau gali pasakyti ką nors gero.
Gera, kai nieko nuo tavęs neslepia.
Džiugu, kad žmonės elgiasi su tavimi taip, kaip tu elgiasi su jais.
Ir kaip nepaprasta kai tavo šypsena lieka su atsaku.
Dėl Dievo meilės, žmonės, mylėkite ir būkite mylimi!!
Sekundės skrieja be jūsų ir tai jau nebebus jūsų laikas, kuomet to norėsite.
Džiaukitės juo dabar.
Aš džiaugsiuos kartu su jumis.
Bet nepamirškite ir liūdesio.
Liūdėkite, kad žinomėt kas yra džiaugsmas
Jis nebus toks nuostabus be liūdesio.
Juk visi jausmai žmonėms sukurti..
Argi ne taip..??
Ššš..
Griebkite pasaulio malonumus.
Jie gali nepasikartot.
Griebkite pasaulio nelaimes.
Jos gali jums atsakyti į begalę klausimų,
Į kuriuos neatsakytų nei vienas gyvas padaras.
Tik naudokitės savo galimybėm.
Ir nepamirškite palikti nors trupinėlį galimybių kitiems.
Ir jau būsite laimingi.
Ir galbūt padėsite kitiems tokiais tapti.
Būkime už draugystę.


Kažkokie keisti jausmai apliejo protą ir širdį.
Sieloje apsigyveno liūdesio nykštukas, kuris su savo išvaizda pakelia žmonėms nuotaiką.
Juk jis irgi nori būti geras.

Komentarai

Ji_Kvepuoja

Kad ir liūdesio nykštukas tau sukėlė tokius jausmus ir parašei 'dienoraštį', bet visa tatai skamba labai optimistiškai. Ir visame tame matau daugiau džiaugsmo nei liūdesio, kas esti labai malonu. Nereikia matyti tik viską kas purvina.