Nes mes visada esame laimingi.
Aiste, Mariau, Giedre, ačiū, kad nepalikot mūsų visam ir vis dar mylintys mus sugrįžot čia.. pas mus, truputį keistus ir trenktus..

jau buvau bepasiilgstanti jūsų..

Gyvenimas pradeda žerėti savom spalvom.. ne tom kur kuri tu, ir ne tom kur kuria kažkas šalia tavęs.. jis susikuria savo spalvas... kartais norisi jas paredaguoti, bet tebūnie taip kaip jis piešia.. juk jis tikriausiai geriau žino, ko reikia.. bet vis teik.. niekada negalvojau, kad kada nors galėčiau galvoti apie tai, kad vis dėl to amžius daro savo.. na gal ne visur, bet yra sričių kur jis šį tą reiškia [ir tai ne viską, tik "šį tą".]... [tai dar viena spalva, kurią kartais norėtųsi pakeisti, bet tik kartais..] chem.. bet manykim, kad taip atrodo tik man ir tik dabar, kuomet smegenys plaukia nuo perdidelės bangos mokslų, o ypač anglų kalbos.. Aš laiminga!!! ir kitaip būti negali.. nes mes visada esame laimingi, tik nevisada tai pastebime..
--------
tuk tuk..
kas ten..
čia aš..
--------
Komentarai
Glo, ech.. tu nepaprasta.//
Funcybabe, jeigu dėkoju, vadinasi yra..
Neruse, turbūt kažko nepastebi..
taip zivilyt...mes visada laimingi ..myliu...:*
ech. Nėra už ką dėkot, mieloji ;]*
Oi ne visada būname laimingi...