nr. 28 {šiam pasaulyje viskas ypatinga}
prikandu lūpą,
įkvėpiu ir...
laukiu..
laukiu kol tu ateisi ir švelniai mane apkabinsi iš nugaros..
tada apsuksi mane į save,
savo mažyliu pirštu lengvai pakelsi mano akių vokus
ir pasakysi
"Viskas Gerai.."..
aš stipriau sukąsiu lūpą..
burnoje jausis net kraujo skonis.. aromatas...
ir po truputį nusišyspsosiu...
tu taip pat nusišypsosi..
tavo sypsena vis platės ir platės..
o nuo mano lūpos nukris kraujo lašas tiesiai ant balto šaliko...
ir liks jis kaip prisiminimas, kad tu atėjai..
---------------
šiandien grįžau į namus ir prisiminiau sapną..
šį sapną...
ir tuomet supratau, kad esu mylima ir mylinti..
--------------
Apie apelsiną niekam nieko nesakiau, išskyrus Polį, kuris netikėtai atėjo į Apžvalgos postą ir užklupo mane besidžiaugiančią. Jis niekada nebuvo matęs apelsino. iš pradžių galvojo, kad tai sviedinukas. Laikė jį sugniaužęs rankomis, kone pagarbiai, tarsi šis galėtų nuskristi išskleidęs sparnus.
Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino"
Šiam pasaulyje viskas yra ypatinga..
nepamirškim to...
Komentarai
o taip.. <3
viskas buvo, yra ir bus ypatinga... <3