Jei bijai kurmio, neik į mišką
- Iki kur važiuoji?
Persigandau. Prievartautojas gal koks pasitaikė. Nenoriai išspaudžiu:
- Nuuu iki Vilniaus...
- A?!
- Iki Vilniaus, sakau!
- Jo? Man tai iki Kauno reikia,- galvoju, jau prašys iki namų palydėti.
Sėdžiu prileidus į kelnes, o mano pašnekovas vis dar stebi mano ausį. Tyli tyli, nusisuka. Galvojau jau nusikračiau. Vienu staigiu judesiu jis vėl nukreipia žvilgsnį į mano ausį ir sako:
- Žinai, gėriau visąąąą naktį,- supratingai palinksiu. – Oi blyn kokių mergų buvo! Jooo... - pamąsto – Geros mergos. Gera naktis,- vėl pamąsto – Bet tu nesuprasi. Tavęs ten nebuvo, - galvoju, kad ir ačiū Dievui.
Jau maniau, kad tuo viskas ir baigsis, bet ne. Žmogelis užsiveda pasakoti. Matyt nori, kad jaunoji karta konors pasimokytų.
- Žinai, mes ten kaip ir dirbt susirinkom. Sako draugas, „Atvažiuok, padėsi šieną suvežti“. Galvojau, bambalis bus, bus ir šienas. Krovėm krovėm mes tą šieną ir tik dingtelėjo man mintis,- nustebino. – „Taigi, chebra!“, sakau, „mano gimtadienis!“, - jau norėjau pulti sveikinti, bet susilaikiau. – Nū tai ir pradėjom traukti kas ką turim, - šioje vietoje pasakojimas sustoja, nes pašnekovas prisiminęs išsitraukia plastmasinę bonkę alaus ir gurkšteli didelį gurkšnį. Rūgteli ir tęsia toliau. – Ir mergų atsirado...- vėl gilūs apmąstymai. – Sutvarkėm mes tas mergas ir išėjom mes, keturiese...penkiese...nežinau. Žodžiu einam mes prie kūdros ir, kad ims staugti. Galvojau jau chebra šposyja, bet ne! Sustojam ir klausom. Tyla... – nejučiom ir aš suklustu.- Tai, blyn, vėl ima staugti kažkur čia pat. Ir tik žiūrim iš krūmo, kad iššoks tooooks kurmis katės dydžio *keiksmažodis*. Ką ten katės, visos panteros!, - patenkintas savim, kad tiek daug išmano. – Kad užšoks ant manęs, iš abiejų rankų alaus bonkes išplėšė ir nulėkė atgal į mišką, - jau net bijau klaust. – Gerai, kad dar vieną po maike pasikišęs buvau ,- rodo man savo trofėjų ir vėl gurkšteli. – Tai mes toj vietoj taip ir likom sugulę...Joooo...geras gimtadienis...
Ilgai vartau mintyse ką išgirdau, kol mano pašnekovas svirduliuodamas išlipa iš autobuso nusinešdamas paskui save to specifinio kvapo šleifą.
Moralas: alkoholio žala nebeatstatoma...
Komentarai
jis, žmogelis, bent išsikalbėjo
Ne tuo kampu pažvelgėte. Čia turėjo ne šypseną išspausti, o ašarą...
nai nai naii
oba, tie šiuolaikiniai girtuokliai.. o dar jų gimtadieniai.... DD Linksma buvo skaityt. Išspaudė šypseną. ;>