Gyvenimas ant laido.
Kol kas šiek tiek neramu dėl vieno žmogaus.
"Tu neišgirsi - aš irgi būsiu ten. Ant gegužės stogų - skaitysiu iš lūpų".
Tu tik laikykis.
Aš su tavimi.
Kvailys tu. Kvailys.
Ir jeigu jau rinktis, tai švelnumą, negu nuodus.
Kada nors baigsis ir akys daugiau nebus juodos.
Kada nors baigsis ir tu vėl kvėpuosi.
Kada nors baigsis ir tavo širdis vėl plaks.
Kartu.
Komentarai
MusicalBox >>> nea, nieko bendro. Silentist >>> panašiai. Jau greitai
Man taip gražiai ausyse suskambo tas: Ant gegužės stogų - skaitysiu iš lūpų perfrazuojant: ant kažkokio laiko kažkokios vietos - matysi negirdimus garsus.
pagalvojau apie "life on a string". cia turbut nieko bendro?
Kada nors. Kada nors - p velnių, žiūrėkim į ateitį. Užtenka gyventi praeitimi. Kaip lengva tai pasakyti... O rytoj vėl tas pats - tie patys žodžiai... Visi dabar esam. Tikrai.
Kažkada.Yra žodis kažkada. Kartais atrodo,kad gyvename amžinybėje,o mus,mažytes figūrėles,tik perstatinėja iš vieno laiko į kitą. Visi vėl bus,visi.
nebuvo. vakar buvo šiaip diena. O kai denos susimaišo, taip ir gaunasi.
Savaitgalis? hm, o vakar nebuvo savaitgalio? susimaisiau...