Paleisk mane geruoju - aš juk nieko nenorėjau.
Aš pykstu ant savęs dėl savo bejėgiškumo.
Aš pasiklydęs vaikas.
Kavilos ambicijos ir beprotiškos galimybės.
Akys begioja ir net nežinau, nuo ko pradėti.
Svarbiausia - nepraleisti savo traukinio.
Svarbiausia - nepražiopsoti savo šanso.
Svarbiausia - neišsigąsti.
Velnias, labai bijau.
Jau.
Aš bijau visko: šio išprotėjusio pasaulio, su jo emocijomis, kasdieninėmis isterijomis, ašaromis, realybe.
Ką man daryti, kai aš pati pasiklydau savo trumpame gyvenime?
Baisu.
Šalta.
Vieniša.
Apkabinkite mane kas nors, stipriai stipriai.
Prašau.
Aš drebu.
Įrodykite, kad viskas bus gerai.
Aš beveik jau savimi netikiu.
Visada laikausi duoto pažado ir atsakau už savo žodžius.
O tu?
Komentarai
Hehehe Dėkui
Big warm huggie to kliedese Užtad aš tavim tikiu
Tavo filosofija, xdm, yra didelė svajonė mėšvabaliui.
debilas prabilo. again
paklausyk emo muzikos ateik apkabinsiu jeigu aišku iš tikro laikaisi. Nes aš taip pat laikausi ir tik tada matau prasmę apkabinti šiltai