Išberk į klozetą tabletes, sudegink virvę, tiltus per gilią upę, užkask sode revolverį, palįsk po dušu ir gyvenk toliau. Būk nelaimingas, būk nemylimas, būk elgeta, būk ligonis, bet gyvenk. Srėbk tą gyvenimą, iš kurio taip norėjai pasitraukti, išsrėbk jį iki galo. Įsidėmėk: kas nevalgo manų košės, tas negauna deserto. Gal jau tiek tos košės prisivirei, kad nebesugebi vienas išsrėbti? Prašyk aplinkinių pagalbos. Prašyk atkakliai. Gyvenimas, žinok, yra panašus į kompleksinius pietus. Jei buvo, kas su tavim dalinosi pirmuoju patiekalu, pasidalins ir antruoju. Jei ne vienas užstalės draugas, tai kitas. Tau atrodo, kad belieka pasitraukti nuo stalo? O apie desertą pamiršai? Ar pamiršai, ar tau atrodo, kad deserto niekada nebus? Žinok, tai klaidinga nuomonė. Desertas bus - anksčiau ar vėliau, bet vistiek bus. Dabar tu tiesiog pavargai jo laukti. Iš kitos pusės, jei tu pasitrauksi nuo stalo, tai niekada deserto ir negausi. Maža to, sugadinsi šventinius pietus visiems savo artimiesiems. Kodėl norėtum jiems pakenkti? Už ką susiruošei kenkti, Aikštingasis vaike? Ir ar tikrai tavo kerštas būtų jiems pelnytas? Gerai pagalvok - kaprizingas tavo atsisakymas dalyvauti šitoj nevykusioj gyvenimo šventėj užkirstų kelius geresnio buvimo link daugeliui tavo artimųjų. Šito sieki? Ir nie kiek tau negėda? Pritrūko mat kantrybės laukti deserto. Sakau: kantrybės stygius būdingas kaprizingiems. Šiuo atveju jie tiesiog žliumbia nelaimingi, grubiausiu būdu skaudindami už juos atsakingus žmones. Nors galėtų tokie ir nebūti. Reikėtų tik dar šiek tiek ir po to dar truputi palaukti. Viskas vyksta dėsningai. Gyvenimas eina kreive - aukštyn - žemyn -aukštyn ir taip toliau. Nepersistenk pats sugadinti to dėsningumo ir pamatysi, kaip jis veikia. Jei dabar yra blogai, tai po kurio laiko pamatysi, kad yra gerai. Visada taip būna, jei tik sulauki reikiamo momento. O jei nesugebi? Tada pats kaltas. Tik kodėl nori suversti tą kaltę savo draugams ir artimiesiems? Jie gi tave myli! Taip! Ne tik jie. Visas pasaulis tave myli, prasikrapštyk akis. Nebūk kenkėjas. Turėk kantrybės laukti deserto. Ar tu nebenori deserto? Tai ko tada nepatenkintas? Valgyk manų košę. Tai tavo pareiga. Gyventi - tavo užduotis. Ir apskritai, kodėl tu nebenori gyventi? Todėl, kad neskani manų košė ir niekas neduoda deserto? Duos, kai ateis laikas. O laikas, atmink eina. Viskas ir visada keičiasi. Blogas dienas pakeičia visai neblogos naktys, blogus metus neblogi metai. Tiesiog taip jau yra. Prie gyvenimo reikia priprasti, juk tam jis ir duotas. Nevykusias dovanas gali išmesti i šiukšlių dėžę, bet gyvenimas nėra "nevykusi dovana". Tam Dovanotojui tiesiog garbė neleisti pakišti tau kažkokio niekalo. Galbūt tau dabar atrodo tai niekalas. Tu pabandyk mažam vaikui padovanoti itin brangų laikrodį - argi jis suvoks laikrodžio vertę? Greičiausiai, jis jį apčiulps, apgrauš, numes ant žemės ir sudaužys. Ir taip padarys ne iš pyktibiškumo, o todėl, kad nesuvoks daikto paskirties. Galbūt tu dabar ir esi tas mažas vaikas, nesuvokiantis, ką daryti su savo gyvenimu.
Suvokimas ateis savaime. Nes gyvenimas, kaip ir tas laikrodis turi savo vertę. Jei jos neįžiūri dabar, tai ižiūrėsi vėliau. Tik neatimk iš savęs tos galimybės. Viena vertus, labiau pasitikėk savimi, kitą vertus, užgesink tą savimi pasitikėjimą, kai bandai įkainoti/ nuvertinti svarbiausius dalykus. Nesitrauk nuo stalo, kol pietūs dar nebaigti - tu neturi jokios teisės spręsti. Gali tik laukti. Stengtis laukti...
P.S. skiriu storam, plaukuotam, prakaituotam baikeriui, materialiai išnaudojančiam visus savo draugus, bet trokštančiam šiek tiek šilumos.
|
Komentarai
reikia norą sugalvot, kai žiemą pamatai vaivorykštę. mano brangi draugė daug norų apie mus sugalvojo kai ją neseniai pamatė, tikiuosi įsipildys
Paskutiniu metu teko klausytis Bill'o Hicks'o darbu, jis nekarta yra sakes: "It's just a ride ... just a ride". Tiesa, jis numire ne nuo autmobilio avarijos ir nesulaukes 35 ... Bet bliamba, peskaicius visa tai ir kaip priejai prie isvados, sunku nesusimastyt, kad galbut nemela sneki.
Bet gerai, kad dabar yra taip. Skanios arbatos
O viskas galėjo būti visiškai kitaip. Kliedesys nuleidžia galvą ir eina gerti arbatos.
Hip hip hooray!!
Vienžo - kliedesys waldo !!!
Tad mes visiškai su jumis sutinkame: kliedesys yra tik vienas. Antro tokio tikrai nerastume
Čia apie kliedesį
Čia apie Šustauską?
Mhm, storas plaukuotas prakaituotas baikeris yra tik vienas ir nepakartojamas ir niekas jo nepakeis, po velnių!
Tai ačiū, gal nereikia Bet kad panašus gautųsi, tai numanau: storas, juodais garbiniuotais plaukais ir tokiais pat ūsais. Nu ir akiniai yra. Bet čia ne esmė. Mano tėvukas yra the most powerfull person in the world. Homphobic rasist.
Bona-> Priimk mano užuojautą.
hare_bo rašė: Bravo, jei tai tavo kurtas!
nerealus tekstas.. kazkaip susimaschiau... vertras demesio tikrai. Bravo, jei tai tavo kurtas!
Hmmm... jei sukryžminti tuos du diedus, tai gautųsi kažkas panašaus į mano tėvą... rimtai
Mano dvi didžiosios meilės
Priminė vieną dainą: Puiku, puiku, puiku, kad bloga - juk pagerės.
Žinai, kaip sakoma: - Gyvenimas yra kalė. - Ne, tai mes kalės. - Tai parūkom? - Parūkom.
Va, kur protingi žodžiai. Bravo. Geriu stipriai saldintą kavą į tavo sveikatą.