Apie žmogų ir gyvenimą.

Gyveno kažkada žmogus, nekenčiantis gyvenimo. Jie abudu labai dažnai pykdavosi, rėkė vienas ant kito, o kartais oriai tylėdavo dienų dienas. Deja, gyvenimas gyveno kartu su žmogumi, kuriam niekaip nepavykdavo atsikratyti jo. Gyvenimas buvo labai kieto charakterio ir niekada nenusileisdavo žmogui. Jeigu žmogus spjaudydavo gyvenimui į akis, pastarasis, atsisukęs suduodavo dar stipresnį smūgį. Jeigu žmogus spardydavo gyvenimą, pastarasis, atsikėlęs mušdavo žmogų dar stiriau. Taip jie ir gyveno, besipykdami, kol žmogus nenumirė. O gyvenimas gyveno sau ir toliau, tik su kitu žmogumi.

Komentarai

sasyska

idomu...

ep

zinom ta pasaka