Asmeninis pasirinkimas/ teisė - pareigų šurmulys.

Turiu teisę: cituoti, spėti, jaudintis, repetuoti savo mirtį, numanyti, mąstyti.
Turiu teisę būti laiminga, šalta, apsėsta emocijų, kentėti, nelaiminga, rašyti isteriškus laiškus, nutraukti ryšius, netiesiogiai tyčiotis, daužyti nereikalingus daiktus, sirgti, stumdyti baldus, galvoti apie savo draugus blogai ir tuo pačiu metu juos dievinti, rašyti sąsiuvinyje, prisiminti praeitį, kurti strategijas, pažeisti kelių eismo taisykles, nešioti akinius, visiškai man netinkančius, šlykščius, dideliais stiklais, pigius akinius. Bet tuo pačiu rengtis prašmatniai ir prabangiai. Nešioti dujų balionėlį šalia ingaliatoriaus.
Turiu teisę įrodinėti, kad gyvenu su keliais vyrais, ir net iš tikrųjų su jais gyventi, ir būti ištikima tik vienam - fantazijos ištekliai beribiai. Būti besiele. Ir slaptai ir atvirai juoktis. Ir ginčytis. Ir t.t.
Bet nesinori.
Tik braukiu iš savo gyvenimo vieną po kito išgalvotus personažus ir kaip žiurkė bandau ieškotis naujų aukų. Kol kas sunkiai sekasi, bet jeigu peršauti galvą - išeitis visada atsiras.
Aš analizuoju, ką dar galima būtų padaryti.
Ir su visuo tuo ką daryti sprendžiu aš, rašydama naują Konstituciją, asmeninių teisių į ...

Komentarai

Hmm

iš kur turi teisę pažeisti kelių eismo taisykles? aš irgi tokios teisės noriu Nežinau ar gerai aš tave supratau, bet jei gerai, tai turi puikia proga savo išgalvotus personažus padaryt tikrais. Kad ir kaip tai kvailai skambėtų, tai tikrai realu.