|
Rytas prasidėjo pakankamai neblogai ir slaptai žadėjo gerą dieną. Viskas išėjo atvirkščiai, nei buvo planuota. Ką gi, pasijuokim, išdaužę velniop visus langus ir sugadinę kompiuterių dokumentus. Jie tikisi gerų rezultatų, gero darbo, gero bendravimo, pagaliau, pagarbos. Klausimas - už ką? Už darbo sąlygų sudarymą, už numestus, kaip šuniui skaitikus? - niekada ir ne už ką. Žinau, ką dirbu ir kaip dirbu. Žinau, kad galiu išrankioti juos po gabaliuką ir numesti kaulus alkaniems šunpalaikiams. Ir jie tai žino, todėl taip taktiškai šian mane įspėjo. Užsip1skit - man liko tik trys mėnesiai ir viskas - viso gero šūdžiai.
|
Komentarai
Tipiškas dabartinių paauglių požiūris - būtų juokingas, jei nebūtų toks sušiktai apgailėtinas.
kaip džiaugiuosi,kad dar nedirbu... ir net nenoriu užaugt,ir gaut darbo...
Tai a6 taip ir padarysiu po trijų mėnesių laukiu nesulaukiu tos dienos...
Jokia tu našta - tu lobių skrinia, kurią negali atidaryti, todėl ir velka dėl įdomumo
Nu viskas, prekeliu savo vegetaciją namų erdvėn.
Kartais atrodo, kad mylimi žmonės būtų daug laimingesni matydami tą, kuri išėjo atostogų neribotam laikui. Dabargi jaučiuosi našta, kurią velka tik todėl, kad nėr kur dėti... Nešok į vandenį... dar netyčia išplauksi. O nusibaigt nuo plaučių uždegimo nelygis
O man atrodo, kad aš tai padarysiu - šoksiu į vandenį, ledinį ir... viskas...
O kam tau būti tokia, kokią nori matyti tave kiti/ - būk tokia, kokia esi ir nori būti. Kam būti tuo, kuo negali būti? Išnyks? - pastatysi paminklą senajai merginai, atsistosi ir atgimsi naujai. Bet turi jo likučius - gal pavyks bent jau kažką suklijuoti?
Tai vat, kad nebėr noro šliaužti ir kovoti. Kam? Kad tapčiau tokia, kokia mane nori matyti, tokia, kokia buvau kažkada? Bandžiau. Nepavyko. Dar kartą bandžiau. Nepavyko. N-tąjį kartą bandžiau... Nepavyko. Vėl jaučiuosi blogai. Ta mergina arba grįš pati, arba išnyks amžiams. Tik tai jau nebe nuo manęs priklauso... O aš noriu to kiauto, kur kažkada turėjau. Ten buvo saugu... Tik nebeturiu jo...
Atsistoji, pasikeli arba šliauži toliau, pirmyn. Aklavietė? - mušk sieną, pramušk ir toliau. Nėra jėgų? - siurbk kraują, graužk rankas - kitų, bet eik pirmyn. Griūni/ - šliaužk mėšlu, bet toliau. Egoizmas ir galvojimas apie save ir brangius žmones. Sapnai irgi kada nors aplankys. Tik žodžiai, bet taip norisi...
Tai vat... kaip visada akligatvis. Kad ir kaip bandytum ištrūkti, vistiek esi nubloškiamas į tą patį mėšlą. Kol esi pajėgus dantis sukandęs būti tokiu, kokiu tave nori matyti, tol gerai. Bet ateina laikas, kai betrijos ima sekti, o reikalaujama iš tavęs to paties, kaip ir anksčiau. Imi jaustis mekaverčiu padaru, kad negali būti toks, koks buvai, ima graužti neapibrėžta kaltė, kad vėl kažkam kažką sugadinai, naktimis nebepavyksta užmigti...
Žinau... O ką daryti? Kaip elgtis? Kas yra? Ko tikėtis?
Be to nenoriu verkti. Nebenoriu... Ar nors vienas padaras šioje žemėje tą supranta?
Verk... verkimas perauga į nervinį drebulį ir dusinantį skausmą...
Tai verk - tai tik ašaros. Sakyčiau, kad tai nuotaikos kaita, bet nžn... Nžn... Žinau tik tai, kad laikome.
Dėl visko, kas vyksta. Dėl mano savijautos, dėl vaiko sveikatos... Man sakoma nesinervink, bet net atsiribojus nuo išorinio pasaulio tai nepavyksta. Kai jau tikiesi, kad bent ši diena praėjo be ašarų, galiausiai vistiek pravirkdo, kas mažiausiai tikiesi... Mama šįryt pamatė mane verkiančią, tai jai pačiai širdį suspaudė kaip čia taip aš nėščia ir verkiu. O kas būtų, jei pasakyčiau jai, kad aš kasdien taip?
Aš tau rusiško zippą duosiu. Prieš ką baimė?
Vistiek to nepadarysiu. Dar nepraradau atsakomybės. Bet ir šviesos nematau. Baimė jau ima akinti.
Nešnekėk taip...
Aš tau pasibaigsiu. Užpiso? - maukis kelnes ir aik toliau, nors ir netelpi į jas!
Gyvenimas. Trumpai tariant viskas užpiso. Nebūtų Gedo ir vaiko turbūt šitas vakaras pasibaigtų kraujo klane.
Kas? retorika ar gyvenimas?
Ilsėtis, nesinervinti, žiūrėti savęs... Tik kažkaip vis neišeina nesinervinti. Kažkas vis nori, kad šokinėčiau aukščiau bambos, kažkam reikia nuolankaus bebalsio padaro, kažkas nori, kad būčiau kažkuo.
O tai žmonės baltais chalatais ką nors sako?
Nėštumas šiaip jau ne liga. Tokia savijauta nėra normali...
Niu gi tavo padėtis tokia jau...
Nežinau, lyg ir netrūksta. Nepersidirbu pastarosiom dienom. Bet kažkas vistiek blogai...
Negerai... Gal poilsio trūksta?
Aha. Nuo pat pabudimo silpna...