Išėjusiems negrįžti, niekada...

Klaidžiojau vakar tuščiomis Užupio gatvėmis. Žinau, kad neįmanoma pavyti vėjo, bet vis vien bėgu paskui jį. Suklumpu, įsitveriu į skverną ir viską prarandu. Vėjas beldžiasi į langą. Aš rami. Aš tarsi miegu. Aš sergu. Tada, kai pajusiu skausmą, pabandysiu užsimerkti ir išnykti, palikdama tik akis...

Mano mylimas palydove... Jis... Apsirengęs visada tik juodai... Jis ištikimas man, o aš jam - mes sukaustyti. Bet tuo pačiu mes abudu laisvi - mes nepažįstami. Mes ieškom kelio kartu... Ir šventai tikim, kad rasim dviese jį daug greičiau. Mūsų kelias tamsus ir sunkus, bet tolyje, mes žinom, kažkas nematomo, kviečia mus, ir mes vis einam...

Aš klydau dėl daugelio, jis nusivylė dauguma...
Ką gi, mes rasim jus, laukit... ir tęsim miesto paieškas.
Kai aš rasiu kitokį, jis ras kitokią, ir tada mes ištirpsim mieste...

Tu davei man sielą, bet išplešei širdį...

Komentarai

_zvaigzdoote_

Graziai parasyta

sasyska

labai grazu man patiko...

simma

graziai liudna...

ewana_

SUzavejo. toks paprastas nuosirdus liudnumas.

Deathly_shadow

Liūdna... Gražu...

hekla

fainiai parasyta

war_girl

Graziai liudna

Evanescence

liūdnokai...

SesiaBeprotnamy

Paprasta;>