Šiandien aš negraži.

Šiandien aš negraži. Mano susivėlę plaukai – tarsi pakulos. Sėdžiu ir laukiu, kol lyg vaikas įeina liūdesys, bet aš jo laukiu. Jis ir vėl sako, kad mano gyvenimas tuoj susprogs, kaip muilo burbulas ir išsitaškys. Gal ką nors pasieks ir kliūdys mano burbulo lašai? Tik tiek... tik lašai... Bet aš nieko neradau. Sėdžiu, klausausi. Paskui pradedu gailėtis savęs. Savęs ir to burbulo. Man jo gaila, nes kadaise jis buvo didelis ir žėrėjo saulėje. Nusprendžiu jo nebesprogdinti ir susišukuoju.
Dabar aš graži, bet mano liūdesiui to negana, jam nepatinka mano plaukai. Burbulas susprogs, tegul ir į mano sušukuotą galvą.
Ausyse ima spengti, o liūdesys įsitaiso dar patogiau. Galva atrodo tokia sunki, nors kartu ir tuščia... dabar mano liūdesys juokiasi iš manęs. Nekenčiu jo! O jis tik atsistoja ir pranyksta sienose, susigeria į jas. Jis ir toliau tyčiojasi iš manęs, nes visur jį jaučiu. Jis neišeina. Toliau stebi, kaip sėdžiu vėl susivėlusi. Šiandien aš negraži.
Mano džiaugsmas apsilanko dar rečiau. Jis gyvena čia pat, už sienos. Jam turbūt sunku ateiti, nes sienose vis dar tūno liūdesys. Kai džiaugsmas pagaliau satslenka, mes džiaugiamės, kad nugalėjome liūdesį. Džiaugsmas iš manęs niekada nesityčioja. Jam patinka mano susivėlę plaukai. Tada keistas burbulas skraido aukštai ir vėl žėri saulėje.
Liūdesys negali pakęsti, kai man linksma. Jis nekenčia mano džiaugsmo, bet turi labai pasistengti, kad prasimuštų pro sienas. Dažniausiai liūdesys įveikia džiaugsmą, bet jis nesąžiningas. Kerta džiaugsmui aštriai ir skaudžiai. Šis pravirksta...
Liūdesys vėl tyčiojasi. Dabar iš mudviejų – manęs ir sutrypto manojo džiausgmo. Jam ir vėl nepatinka mano plaukai. Jis vadina mane kūtvėla. Kūtvėla! Pastebėjau, kad jam nepatinka viskas, kas patinka džiaugsmui. Pastarasis, išsiplėtusiais vyzdžiais, dabar tūno kampe. Jis net nepajėgia išeiti iš sienos. Liūdesys stovi priešais ir saugo mus. Jis toks atgrasus, toks bjaurus ir negražus. Kaip ir aš...
Kartais šlykšiuosi visais, nes daug kas pasišlykštėjo manimi. Visas pasaulis lyg apspangęs. Atbukintas civilizacijos. Šlykščiuosi žiūrinčiais į mane iš aukšto. Jie kitaip negali – jie nešioja aukštakulnius...

Komentarai

kliedesys

Misantropia rašė: Pachmelinga ji pz ir tiek

kliedesys

be_inis rašė: O draugai ? Iseik bent pabandyti pasitycioti is aplinkiniu, sau malonuma suteiktum ir kaip sakei, liudesys is sienu neislindinetu ir negasdintu.] Beje, kodel tu zmoniu bijai ?

Misantropia

Che, žė... kaip chebrytė susirūpino kliedesio dvasine krize... Pachmelinga ji pz ir tiek

Misantropia

Ką abstinencija kaulus laužo?

be_inis

O draugai ? Iseik bent pabandyti pasitycioti is aplinkiniu, sau malonuma suteiktum ir kaip sakei, liudesys is sienu neislindinetu ir negasdintu.] Beje, kodel tu zmoniu bijai ?

kliedesys

I'm afraid of people...

be_inis

Kliedesy, gal i zmones reikia iseiti ? Sienos kartais savotiskai veikia.

Anarchistas_UK

jej dienorasti skaitai tai tik visa, jeje tingiu ishvis neskaitau

kliedesys

Niu gerai, šaunuolis, kad viską perskaitei, bo taip tai jau pradėjau abejuoti

Anarchistas_UK

kliedesys rašė: Aha, svarbiausia perskaityti paskutinį sakinį

kliedesys

o aš beje, nenešioju aukštakulnių, bet vis vien žiūriu į visus iš aukšto

kliedesys

Aha, svarbiausia perskaityti paskutinį sakinį

Anarchistas_UK

Kaip supratau moralas tame kad visi pasikele zhmones nesioja aukstakulnius