Kad galėčiau suskaldyti sieną.
Nužudyti, pamiršti, nebūti, nežinau...
Tave...
Išeik, sustink, ištirpk rūke
Suprask, negalima...
Norėti, kentėti, nereikia...
"Sveikas, aš net nesiilgėjau.
Tavęs nepatebiu.
Magnitas skauda, aš nykstu..."
Tuk-tuk, tik tak, tu kaip? - papasakosi.
Ne draugas ir ne priešas, vis dar tas pats, vis dar ta pati...
Atsakydama "ne" ir netgi "taip".
-Gyvenimas yra kalė.
- Ne tai mes kalės.
- Tai parūkom.
- Parūkom.
Didelėm didelėm raidėm ant visos sienos šitas užrašas šviečia dienom. O naktim nesimiega - tada pasižiūriu į jį užmerktom akim ir einu rūkyti, mintyse, realybėje, gyvenime. Ir tik saldus cigaretės dūmas, nykstantis, trapus - akimirka - nėra. Per langą - visa laimė ar nelaimė, kad pirmas aukštas. Kada nors - kažkada buvau pasižadėjusi pati sau - riba 25.

Komentarai
25 metai
Kas tie 25? ..nelabai supratau
Ta proga parūkom.