Aš nepykstu ant tavęs.O ir negalėčiau, juk tu tik žmogus... Aš pykstu ant savęs: ant savo širdies, kuri aklai patikėjo; ant minčių, kurių nesusivaldžiau; ant akių, kurios matė tik tai, ką norėjo; ant ausų, kurios girdėjo tik švelnią muziką; ant proto, kuris pasidavė... Kalčiausios akys - kodėl neužsimerkiau. Išdavikės ausys - kodėl jų neužsikimšau... Nenorėjau. Negalėjau. Neapsimokėjo. Aš buvau akla tamsai, aš buvau kurčia melui... Dabar pykstu ant savęs, nors taip pat esu tik žmogus.
P.S. aš pavargau būti šalia tavęs... Pagaliau suprask, kad išėjusiems negrįžti... niekada...
|
Komentarai
MoHax rašė: geriau stok i vienuolina.
daznai pats zmogus negirdi nemato, nes pats buna aklasz is............laimes???nzn.... labai teisingi zodziai.
fainiai parasiai....
graziai parasiai...
O taip, visada zmogus "praregi", tik po visko...
blah, blah, blah jo tu visiskai teisi. zimona neapsimoka geriau stok i vienuolina.
graziai parasyta..
idoamiai
hole rašė: isejusiems negrizti.....po galais, kur man tai girdeta???..... bet gerai,tinka cia
Gerai parašyta. Reikia girdėti ir matyti viską: ir melą, ir teisybę, ir gėrį, ir blogį, ir grožį, ir šleikštulį. Viską. Geriau karti tiesa, nei saldus melas.
isejusiems negrizti.....po galais, kur man tai girdeta???..... bet gerai,tinka cia
grazus zodziai....