- Ar dega širdis? Ar ta ugnis šventa?
- Nesigėdyk, jei ne...
-Ar snaigės tokios pat šaltos, kaip ir žvaigždės? Ar mėnulis atstoja Mylimąjį?
- Galbūt... Nenusimink, jei ne...
- Ar nori paskęsti nakties jaudulyje?
- Netikėsiu, jei sakysi ne...

Ir nepastebėjau, kad jo akys tokios liūdnos, kai rūkėm kartu... Ir nepamačiau, kad jis kvepuoja Rudens Lapais... Ir negirdėjau jo balso tyloje, nors jis taip beprotiškai šaukėsi mano pagalbos...

- Noriu, kad žinotum, jog būsiu, laikysiu už rankos, tylėsiu kartu, o tu grosi gitara savo dainas, kai lapai kris... Ilgai rūkysime Užupyje, prie Vilnelės krantų... Bet dabar paleisk mane, bent trumpam, kad aš susivokčiau, kas vyksta...
- Ar tu vis dar... Nesvarbu...
- Ne, tu juk mane pažįsti, aš nemeluoju.Mano Akys nemeluoja...
- Žinau... Tiesiog man per daug visko - darbo, mokslų, minčių, rašybos, visko...
- ...
- Tu... Taip dažnai kartoju tavo vardą... Leisiu, paleisiu, bet tikėsiu...
- Nepažadu...
- Pavasaris - stebuklų metas...
- Tikriausiai...
- Darbe?
- Be abejo...
- Naktų...
- Ramių...

Komentarai

kliedesys

Kartais sunkiausia būna tada, kai negali kitam atsakyti tuo pačiu... Tiesiog negali... Ir nemoki meluoti...

Misantropia

.... Tiesiog banaliai šnekėt nemoku ( nenoriu)

sudeginta_siela

mes daug ko nepastebim... akys ne wiska mato...