Nes liko visai nedaug - lygiai keturi mėnesiai.

"Rudenį aš atplauksiu kaip dangaus vanduo
Kraujo lašas ant palangės vėl mane primins"


Vėlyvą rudens rytą-dieną-vakarą - tada, kai prieš daug metų akinančią šviesą išvydo dviejų man brangių žmonių akys. Viskas pasikeis. Su vieno mirtimi vienas pasaulis nugrimz užmarštyn. Su kito gimimu naujas pasaulis nulems manojo gyvenimo tolimesnę eigą.

"Ar matai ką tau atnešiau rudens takais
Lapų kilimą kuriuo vedu tave tolyn"


Tik pirmyn, tik į priekį. Ir man gera žinoti daug daug dalykų, apie kuriuos buvau pamiršusi. Ir man taip lengva kviepuoti ta mintimi, kad jau greitai rūkysiu laisvai.
Vakar tarp praeities sąsiuvinių radau pakabuką-skustuvą, priklausiusį tam, kuris išėjo savo noru... Išmečiau/ neišmečiau - ne, pasikabinau ant dešinios rankos riešo, kad prisiminčiau...

"Rudenį aš ateisiu su pirma tamsa
Ir įgelsiu su pirma šalna – būk stipri
Paslaptį ten kur šildo amžina šviesa
Tau atskleisiu kai ateis naktis – tik būk kantri"


Aš kantri, labai. Ir man visiškai nesvarbu, kad kažkas kiekvieną darbo dieną skaito man moralą dėl to, kad nespėju visko atlikti. Ir man nesvarbu, kad subinlaižys-bendradarbis kvepuoja tuo pačiu oru, kaip ir aš. Ir man visai nesvarbu, kad nuo šios savaitės man duos dar daugiau darbo. Ištversiu. Iškęsiu. Nes liko tik keturi mėnesiai. Nes lygiai po keturių mėnesių aš eisiu savu keliu, demonstratyviai užrūkysiu, ironiškai nusišypsosiu ir žengsiu pirmyn. Ir mano stiprybė - kantrybė.
Ir šiandien kažkaip ramu ir gera kvepuoti prarūkytais plaučiais.

Komentarai

kliedesys

Nesvarbu - nusibodo dėl kažko bergždžiai jaudintis ir gadinti nervus. Žinau, kas bus lygiai po keturių mėnesių ir man to gana

Irrma

nu va. teisingai. ir tau nesvarbu, kas bus