Pagalvoju, kad norėčiau būti šaltiniu... Vingiuočiau po žeme ir nepažinčiau skausmo, kai draugas išduoda. Skubėčiau ir nežinočiau, kas yra baimė. Lėkčiau požeminiais takeliais nežinodama, kas yra kaltė. Srovenčiau be poilsio, tikėdama, jog niekada nepavargsiu. Plaučiau žemės gruntą, nejausdama neapykantos. Nemokėčiau pavydėti, nes juk sustot negalėčiau. Nepažinčiau niekada keršto – tam laiko nebūtų... Ar sužino šaltinis, ištryškęs iš žemės, kaip mes gyvename?
|
Komentarai
whatever rašė: Parodyk man, kas yra laimė, parodyk man, kas yra džiaugsmas, parodyk man, kas yra meilė... Ir aš parodysiu tau, kas yra mirtis, parodysiu tau, kas yra skausmas, parodysiu tau, kas yra kančia...
tu sroventum plaudama zemes purva, ir pati juo nusidazytum... vingiuotum po zeme ir niekada nematytum saules sviesos...
nu zn... pasakyciau as tau, kad niekada negali zinoti... gal saltiniu buti dar blogiau ir juo budama galvotum, kad atiduotum viska, kad tik vel galetum buti zmogumi... nes tu elgiesi kaip nori ir tavo gyvenimas priklauso nuo taves... o saltinis 100% priklausomas nuo kitu... jis negali pasitinkti, daro tai ka jam liepia kiti, kaip aplinkybes privercia... vis dar nori juo buti?...
Na,siaip, studijos burelio nelankaiu, todel man nelabai zinoma zodzio 'dramatizuoti' reiksme... Priimu viska taip, kaip yra... kas ir yra blogiausia...
whatever rašė: Parodyk man, kas yra laimė, parodyk man, kas yra džiaugsmas, parodyk man, kas yra meilė... Ir aš parodysiu tau, kas yra mirtis, parodysiu tau, kas yra skausmas, parodysiu tau, kas yra kančia...
jap... o as labai noiu buti ziurkenu... bet... tokio nera kokiu as noreciau buti... as noreciau buti NEMIRSTANCIU ziurkenu... bet tokio nera.. deja, tokiu nebuna..
Parodyk man, kas yra laimė, parodyk man, kas yra džiaugsmas, parodyk man, kas yra meilė... Ir aš parodysiu tau, kas yra mirtis, parodysiu tau, kas yra skausmas, parodysiu tau, kas yra kančia...
Dar nezinotum, kas yra dziaugsmas, laime ir tas jausmas, kurį junti, kai guli žmogo, kurį myli, glėbyje (meile berods wadinasi). Verta?
Beje, juk be baimes, pykcio, skausmo gyventi butu be galo neidomu. Vis tas pats per ta pati, lyg uzsikirtusi plokstele. Argi ati idomu? Ne. uztad as visa ta skausma, isdavystes, pykti, problemas vertinu kaip gyvenimo lemtus isbandymus, kurie mane daro tik dar stipresne.
Bet gyvenimas toks jau yra, kad patiri viska: ir silta ir salta...
Anot tam tikrų religijos atšakų - vanduo gyvas ir turi dvasia.
nemanau, jog saltiniu buti gera. Juk jis tik vanduo, negyvas, bedvasis...