Aš atsakysiu - manęs čia nėra. Aš žiūriu į nejudančius žmones. Skaitau baltus lapus, raunu juos su šaknimis, glamžau ir grūdu į aukštą bokalą. Aš pilu ant savo plaukų litrus nagų lako - kas valandą dažau plaukus vis kitokia spalva. Aš juos kerpu. Deginu. Daug rūkau. Badau akis, bet vis matau tą patį sapną. Ir visą naktį apkabinęs.
- Prašau, pasakyk, kad nieko nebuvo...
- Nebuvo. Tyla man dera...
Jau nebeverkiu, nes prieš tylą nereikia teisintis...
|
Komentarai
Lb geras skausmo isreiskimas... Po tokiu zodziu palengveja. Bet ar ilgam?
Aš gi neprieštarauju
Jap, baubsim slyvine stiklinemis ir klausysimes, ko noresim.. As pasakiau..
cure >>> o žinai, ko klausysimės? - DDT - "Eto vse".
Hyacinthus rašė: Eni beni diki daki......Nejuokink, tavo žodžiuose nėra nuoširdumo.....
cure rašė: slyvines atvaziuosi viena diena arba apspjausiu savo gotiskomis seilemis. As pasakiau. Turiu muzikos
slyvines atvaziuosi viena diena arba apspjausiu savo gotiskomis seilemis. As pasakiau. Turiu muzikos
kaip tu?
Hyancintus, ne tu viena siame pasaulyje gali buti nuosirdi. Man patinka, kai skausmas privedamas iki tokiu ryskiu zodziu. tik gaila, kad jis tikriausiai tikras.
Eni beni diki daki......Nejuokink, tavo žodžiuose nėra nuoširdumo.....