Įrašas Nr. "n".
Įjungiu šviesą.
Atsikeliu ir vaikštau po kambarį.
Atsiguliu į lovą ir vėl keliuosi, pjaustydama ratus ant kilimo.
Pavargti taip, kad net kojos nelaikytų ir, kad iškart užmigti...
Prieš miegą galvoju apie ... Tiesiog prisimenu. Tiesiog galvoju už jį. Paprasčiausios mintys. Kartais man norisi jį nužudyti.
- Aš jį nužudysiu.
A. paklausė:
- Kam?
Aš atsakiau:
- Jis man gyventi neduoda. Aš gyvenu už jį.
A. pasiraižė, nusijuokė:
- O tu galvoji, kad kas nors tada pasikeis?
Ne. Ne, nemanau. Man reikia persirgti ta liga, kad vėl nepagaučiau kokio viruso.

Komentarai
Džiugu tatai girdėti
Keičiam, tik lėtai viskas vyksta. Reikia kantrybės šiek tiek. Viskas dar tik bus
Tai blogai, kad vis tos pačios. Laikas tas mintis pakeisti kitomis. O tai ateis laikas, kada jau ir tekilos neužteks.
Tokiems dalykams nėra imuniteto, be to ir vaistai dar neišrasti Nieko mano mintys neįtartinos - kaip ir kiekvieną dainą - tos pačios, beveik...
Bet, kliedesy, amnezija - laikina, o imunitetas - visam laikui. O ir daug naudingesnis. Vienąsyk įgyk imunitetą, ir daugiau nebereikės jokių amnezijų. Aga, pagurkšnok tekilos, gal galva prablaivės. O tai jau mintys pas tave... įtartinos.
Nužudyk jį.
Man reikia ne imuniteto, o amnezijos, dalinės. O šiaip, manau, greitai su Draugais gurkšnosiu tekilą
O gal įgyti imunitetą nėra taip blogai, a?