Skirtingi keliai, vedantys prie tos pačios upės krantų.

Žinai,
aš tik noriu pasakyti -
"ačiū".
Ačiū už tai, kad tu mane supranti.
Ačiū už tai, kad tu gaudai mano nuotaikas.
Ačiū už tai, kad jauti mane.
Ačiū už tai, kad tu gali lengvai prasiskverbti į mano pasąmonę ir kalbėtis su manimi visą naktį.
Ačiū už tai, kad neleidi man užmigti ir užspringti savo baime.
Ačiū už tai, kad tu su manimi esi/ buvai.
Ačiū už ligoninės palatos baltas sienas.
Man jau beveik nebeskauda.
Ačiū už tai, kad leidai man pačiai apsispręsti.
Emocijos mane migdo.
Aš galiu suryti dešimtį tablečių vien nuo minties ir pajūčio, kad tu esi kažkur šalia.
Kartais man reikia akimirkai užsimerkti ir apakti.
Kartais reikia atsipūsti.
Bet vis vien...
Aš visada liksiu čia.
Tavo.
Ir viskas.

P.S. žalios arbatos?

Komentarai

kliedesys

Na, kaip čia pasakius - kartais atsisveikinimas su žmogumi gali būti ir ne toks skausmingas, prisimenant viską, kas buvo gero

bona_sforca

O, pozityvios mintys Šaunu

kliedesys

Rimts... Negerai, reikia taisyti padėtį kažkaip. Įsirėminčiau nuotrauką

cure

Reikia.. O mes atai aplamai vaiko nuotraukos neturim. Nekalbant apie tris pusgircius snUkius...

kliedesys

Blem, reikia nuotrauką kada padaryti su mumis visais trimis, o po to, kur keturi

cure

Parukom

kliedesys

Parūkom...

cure

Zalios arbatos mes turim. Baimiu irgi....