Tai ne pragaras, tai - realybė.
1. tu tiesiog neprisimeni jo sutikimo;
2. kitą dieną atsibudus po visos suleistos narkatos, neblaiviai supranti, kad iš tikrųjų tau viskas px, ir kad pirmą kartą gyvenime nesigaili dėl savo poelgių ir veiksmų, nes, po velnių, juk viskas praeina ir nieko nebelieka.
Atsistoji ir eini į priekį, kaip Žmogus, atsakydamas už savo kerzų žingsnius.
Bet kol kas, tik šiandien, mano akys užsiųtos, mano burna užklijuota, mano kraujuojančios rankos sutvarstytos. Ir aš šypsausi - pagaliau, eikit visi nx. Aš nežaidžiu su atbukusio šaltumo simbolio ašmenimis - aš su jais gyvenu. Aš roplys - aš keičiu odą.
Naujų metų pradžia.
P.S. ir dabar taip nuoširdžiai px, kad net zjbs. Aš visada bijojau kai ką padaryti. Padariau - nesigailiu, nes supratau, kad galiu ne viską, bet daug ką.

Komentarai
pavydziu tik to px'istisko poziurio...man jo reiktu bent keletui dienu...
ligonines man pazystamos.Bet as ju nekenciu del keliu priezasciu.Asocijuojasi ju ne per geriausiais laikais.
Ačiū. Ir tau to paties
Nors dabar gerai pagalvojus... dažniausiai tik spyris į šikną žmogų priverčia judėti toliau ar bent susimąstyti. Kaip supratau, tu pati sau įsispyrei. Iš esmės puiku, tačiau gerai pagalvojus, džiugu, kad viskas tuo ir tesibaigė. O juk pabaiga galėjo būti ir kitokia. Bet ne man apie tai kalbėti. Tau pačiai geriau tai žinoti. Galbūt būsiu banali, bet tau, kliedesy, palinkėsiu kuo geriausių šių metų. Sėkmės.
Hmmm... kažkaip, neperlinksmiausi tie tavo Naujieji... ale koks skirtumas. Aš tik šampano pusę taurės išgėriau ir nuėjau miegot. Vis vien nieko gero.
ne siu, o prejusiu metu irgi neatsiminiau, ne ligoninej gulejau, bet vistiek panasios mintys kilo
O sveikata toks nenuspėjamas dalykas, kad negali nieko prognozuoti... Neprisimenu aš, kaip tuos Naujuosius sutikau - be sąmonės tuo metu, tikriausiai, buvau...
Leiskite paklausti dėl ko naujuosius sutikote ligoninėje?