|
Kai lietus ritmingai barbeno į užkalto lango geležinę palangę, Jis beviltiškai bandė išlaužti grotuotas duris, už kurių ryškiai raudoname kambaryje užmerktom akim gulėjo juodas nekvepuojantis šešėlis. Dar ilgai padarai girdėjo žvėries riksmus, kol, galiausiai, kruvinom galūnėm, Jis nugriuvo prie grotų. Pažvelgęs į tamsą, įžiūrėjo žalių akių blizgančias ašaras. Viskas buvo baigta jau seniai, dar prieš tai, kai Jie pavirto žmonėmis, praleidę aušros didingą šokį. Žvėris verkė kartu su dangumi, vaitodamas iš skausmo – kaltės jausmas, kad pavėlavo... „atleisk“... Suklupęs ant kelių, betiesdamas letenas link Jos šešėlio... Ir tik Lietus...
|
Komentarai
Misantropia rašė: Todėl, kad Misa šioks toks kandidatas į draugus. Ar bent jau žmogus kažką suprantantis.
metalikas rašė: todel kad Misa yra dievas ane
Todėl, kad esu jos dešinioji ranka.
Misantropia rašė: Misa tau tiesia minkštą čiužinį, kad kritimo pasekmės ne tokios baisios būtų...
Misa tau tiesia minkštą čiužinį, kad kritimo pasekmės ne tokios baisios būtų...