tarp debesų krentu žemyn.

Kai lietus ritmingai barbeno į užkalto lango geležinę palangę, Jis beviltiškai bandė išlaužti grotuotas duris, už kurių ryškiai raudoname kambaryje užmerktom akim gulėjo juodas nekvepuojantis šešėlis. Dar ilgai padarai girdėjo žvėries riksmus, kol, galiausiai, kruvinom galūnėm, Jis nugriuvo prie grotų. Pažvelgęs į tamsą, įžiūrėjo žalių akių blizgančias ašaras. Viskas buvo baigta jau seniai, dar prieš tai, kai Jie pavirto žmonėmis, praleidę aušros didingą šokį. Žvėris verkė kartu su dangumi, vaitodamas iš skausmo – kaltės jausmas, kad pavėlavo... „atleisk“... Suklupęs ant kelių, betiesdamas letenas link Jos šešėlio... Ir tik Lietus...

Komentarai

kliedesys

Misantropia rašė: Todėl, kad Misa šioks toks kandidatas į draugus. Ar bent jau žmogus kažką suprantantis.

Misantropia

metalikas rašė: todel kad Misa yra dievas ane

kliedesys

Todėl, kad esu jos dešinioji ranka.

metalikas

Misantropia rašė: Misa tau tiesia minkštą čiužinį, kad kritimo pasekmės ne tokios baisios būtų...

Misantropia

Misa tau tiesia minkštą čiužinį, kad kritimo pasekmės ne tokios baisios būtų...