Tiesiog sninga...
Dešinė ranka vėl pradėjo kraujuoti. Po velnių, kada tai baigsis?
Laukiu antradienio, kai vėl pasijusiu savimi su savimi. Pasiilgau savęs. Pasiilgau to abejingo kategoriško kliedesio, tos netolerantiškos kalės. Po mažu grįžtu. Jau beveik grįžau. Supratau, kad pusę metų dalinau save kitam, kas to tikrai nenusipelnė.
Nenoriu naktimis girdėti balsus ir ryksmus...
Dabar man gera. Aš rūkau savo kambary ir jaučiuosi beveik laisva. Greitai... Kažkas baigsis ir vėl prasidės. Daviau pažadą sau ir savo Draugams, Viskas dar tik prasideda.
"...aš nepažįstu tavęs, bet pasilieku kely, kuris veda prie tavęs... Aš nepažįstu tos, kuri pažadėjo gyventi, bet aš vis vien gyvensiu..."

Komentarai
visada svarbiausias turi buti pats... aisku su ribom... bet laimingiausi zmones yra tie, kurie yra padeje ant kitu ir tiesiog buna savim. ir nesvarbu koks esi "netolerantiska kale" ar per daug atlaidus zmogelis,,,
Tai tada labai džiugu tatai girdėti. Keep it going.
Kitaip ir būti nebegali
Gyvo žmogaus mintys.
Taip, tikriausiai...
Nu manau stengiantis pakilti jos reikia daugiau nei įprastai
Žinau, kad reikės tos stiprybės... O kada jos nereikėuo?
Gera kad Tau gera. Kad ir kokia 'netolerantiška kalė' buvai/esi, gerai, kad sugrįžai. Ne čia, o į gyvenimą. Dar daug stiprybės Tau reikės...
sveikinam sugryzus
svarus, naujas lapas.. pirmyn..