Už tuos, kurie jūroje.
Tuštuma.
Pats baisiausias pasaulyje garsas - tyla.
Išėjusiems negrįžti - niekada...
Kai mesiu rūkyti - viskas baigsis - pagaliau pamiršiu.
Galvojau nueiti ten, aplankyti, parūkyti, bet ne... Per daug ten baisu vienai.
Palieku viską kitam kartui. Palieku viską iki kada nors.
Abejonės. Sprendimas.
Ir tada atbukusio šaltumo simbolio ašmenimis aukštyn-žemyn/ aukštyn-žemyn/ aukštyn-žemyn.
Tuštuma.
Su Dreadful Shadows - "Through the Mirror"

Komentarai
Slyvinės ir parūkyt tyloj...
Palieku viską kitam kartui. Palieku viską iki kada nors. _______________________________ ...gaila, bet kai kurie tai pasakę užmiršta. Taip viskas ir lieka 'iki kada nors...'
"Išėjusiems negrįžti - niekada..." Vistiek grįš.Mintimis,prisiminimais.Neįmanoma ištrinti ko nors mirties ar netekties.Jei tik galėčiau,ištrinčiau daug.Bet tai prieštarauja apgailėtinam,ribotam žmogaus protui.Belieka žiūrint į nuotraukas prisiminti.Leisti jiems grįžti.
Taip artima, kad net širdį suspaudė.Patyriau artimojo žūtį. Jūra. Ech...
Jau vis šis tas. Pasidžiaukime šiandiena, kad ir kokia ji bebūtų...
Šiek tiek nepanašu į kitus pirmadienius.
Sunki darbo savaitės pradžia, ei?