paskutini karta varpai
ilgos akimirkos prie kapo, mintys: "visa gyvenima gyvename tam, kad mus uzkastu zemeje 2 su 3 metru plotelyje, kad palaidotu verkenciuju akivaizdoje, kad kada kapas uzeltu zole, kad niekas jo nebelankytu..."...
pazadina leidziamas karstas atsitrenkdamas i zeme...po akimirkos byrancios smelio dulkes vis bumteli, bumteli, bumteli i lentas...uzkase.
uz tvoros paskutini karta sugaudzia varpai... "Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai ir todėl neklausk niekados, kam skambina varpai,nes jie skambina tau." (E. Hemingvėjus)
Komentarai
ballsas rašė: > "visa gyvenima gyvename tam, kad mus uzkastu zemeje 2 su 3 metru plotelyje, kad > palaidotu verkenciuju akivaizdoje, kad kada kapas uzeltu zole, kad niekas jo > nebelankytu..."... Nea, bent jau aš gyvenu ne tam. Aš gyvenu tam, kad palikčiau po savęs kažką gero, kažkokį šiltą prisiminimą aplinkinių širdyse. Kažką naudingo, kas padės pasauliui suktis...
tai...tiesa...
man labai patinka hemingvejus todel 👍 🤔