paskutini karta varpai

sestadienis. miestelyje sugaudzia sunkus, metaliniai varpai...palyda lydinti i paskutine kelione isleto slenka kapiniu taku... priekyje zakristijonas nesantis medini kryziu, giedotoju burelis, kunigas, artimieji ir karstas, sesios lentos, tarp kuriu guli zmogus, kuriam reikejo pasitraukti is gyvenimo. palaimingas kunigo balsas skrieja pavasarisku oru ir uzkeri savo grazumu...taciau i ji atsako daugybe balsu vis pakartoja zodzius "amžinąjį atilsi duok mirusiem Viešpatie ir amžinoji šviesa jam te šviečia"...
ilgos akimirkos prie kapo, mintys: "visa gyvenima gyvename tam, kad mus uzkastu zemeje 2 su 3 metru plotelyje, kad palaidotu verkenciuju akivaizdoje, kad kada kapas uzeltu zole, kad niekas jo nebelankytu..."...
pazadina leidziamas karstas atsitrenkdamas i zeme...po akimirkos byrancios smelio dulkes vis bumteli, bumteli, bumteli i lentas...uzkase.
uz tvoros paskutini karta sugaudzia varpai... "Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai ir todėl neklausk niekados, kam skambina varpai,nes jie skambina tau." (E. Hemingvėjus)

Komentarai

biankas

ballsas rašė: > "visa gyvenima gyvename tam, kad mus uzkastu zemeje 2 su 3 metru plotelyje, kad > palaidotu verkenciuju akivaizdoje, kad kada kapas uzeltu zole, kad niekas jo > nebelankytu..."... Nea, bent jau aš gyvenu ne tam. Aš gyvenu tam, kad palikčiau po savęs kažką gero, kažkokį šiltą prisiminimą aplinkinių širdyse. Kažką naudingo, kas padės pasauliui suktis...

javana

tai...tiesa...

eglermknt

man labai patinka hemingvejus todel 👍 🤔