Dienoraštis #28669
-pasiklok lovą, -sako vidinis balsas.
-velniop tave, šunie.
'
Mieloji. Tavo laikas praėjo. viskas seniai baigėsi. turi su tuo susitaikyti. niekam neberūpi. ir seniai. ir neverk. tavo ašaros nieko jau nebegraudina. tu nesi ta miela maža mergytė, kuria buvai kai susipažinom. dabar jau tau gerokai per keturiasdešimt, tavo oda tikrai nebe purpurinės spalvos, krutys nuglebę, po akimis nešioji nesėkmių naštą. - ji sakė vienas po kito įžeidimus, su pasišlykštėjimu žiūrėdama į jos kūną, tarsi pati turėtų geresnį. - Prašau nustok verkti. kas jeigu ne aš tau turi tai pasakyti? sakai kas nors kitas? seniai niekam neberūpi. niekas jau ilgokai apie tave nebekalba. ir tavo knygos. tikras šlamštas. niekam jų nebereikia. sakai kad buvai geidžiama ir populiari? taip. buvai. tai tave ir sužlugdė. negalima savo gyvenimo remti tuo, ką tau davė dievas. turi įdėti pastangų. ir momentinė sėkmė, kurią tu laikei tarsi apdovanojimu už tai kokia nuostabi esi, dabar ir traukia tave žemyn. manydama jog jaunystė yra viskas - paslydai. po truputį kurdamos avo asmenybę moterys keturiasdešimties tampa vyrų traukos centru. kaip patyrę ir poruotis pasiruošusios gazelės. o kas dabar tu?- ji mintyse kratė visų įmanomų gyvūnų atvaizdus, bet neranda to tinkamo palyginti. nutilo.- Išvirsiu arbatos.
-Mano laikas - dabar.
'
***
dūmais.
https://www.youtube.com/watch?v=jJ9KYriP bU4
paklausyk. išgydys.

Komentarai
Idioteque veža. Gerai jis pasitasko per gyva pasirodyma is kazkurio prancuzu koncerto.
your time is now.
dūmais.