po juoda išdeginta saule. .

...


Po išdeginta saule ant jūros kranto sėdėjo žmogus. Nejudėjo. Bangos jau seniai buvo sušlapinę jo kojas, siekė rankas, tačiau sėdintysis nesitraukė.
Viską siejo didžiulė žaliai žydros spalvos harmonija, kvepėjo medumi. Nors buvo vasara, jūra griežė "Likimo simfoniją" ir be pasigailėjimo laužė prieplaukoje pririštas valtis.
O jis sėdėjo. Mėgavosi kiekviena akimirka, lyg tai būtų buvę paskutinės jo gyvenimo minutės.
'pamenu, kai vaikystėje atostogaudavome su tėvais prie jūros. Kopos, smėlis, nepamirštamas jūros kvapas, galybė žmonių, pliažas, klegesys, gintarai, nugludinti akmenėliai, smėlio pilys. Laimingi žmonės.'
Ėmė lyti. Smulkūs lašeliai tuoj pat sušlapino sėdinčiojo drabužius, plaukus, mintis irgi. Iš kažkur labai giliai atklydo liūdesys. O taip norėjosi vienatvės.
Po išdeginta saule prie jūros sėdėjo mano kūnas. O aš? Atsidūstu. Giliai po vandeniu. Po juoda išdeginta saule.

..

u don't have to say what u did. i already know. .


. . skaitau. vėl. jau taip seniai bebuvo. pasaulis pagal garpą.
nebijai? o jeigu tavo gyvenimas nutekės kieno nors vaga? tiek iš tų autoritetų. ir dievukų. pamišimas.


https://www.wisdomportal.com/Aug31/Braque-Patience(324x422).jpg


o galėtų būti taip gera. atsikračius tų marazmų. .

WTF?!

..

pasaulis pagal Evą.

Komentarai

kremine_kale

ajo. pasaulis. mat net pavadinimo tixliai nnegaliu atkartot. o ypač tokia problema mane kamuoja su režisieriais. .. 🎁 aj.

prieblanda

*pasaulis pagal Garpą? o žinai, šiai nakčiai ir aš šią knygą išsitrauksiu... būtent to ir trūko. ačiū. o Tu... kaip nors. neprapulk.