~Laiškas Mūrinei Sienai.II.~

Bjauriai išsišiepęs akmuo.Prie pat kelio.Apdengtas pilkomis dulkėmis. Gal vienišas.Plokščias.
Kam jo reikia?Juk niekas nenori į jį pažvelgti,niekas nenori jo pakelti,niekas nenori jo parsinešti.Todėl jis bjauriai išsišiepia ir saugosi nuo bet ko,kas gali jį kliudyti.
Atkreipsi dėmesį į jį tik tada,kai už jo užkliūsi.Galbūt iš lūpų išsprūs Sparnuota Frazė,nuo kurios akmuo tik dar bjauriau išsišieps.
Žmonės neesame pikti.Iš esmės neesame.Tik kai būname vieniši {atskirkite - ne vieni,o vieniši} mes giliai bjauriai išsiešiepiame ir kliudome.
Nesmerkiu.Aš ne vieniša.Bet pikta.Kartais.Natūralu.
Paieškokime šioje rašliavoje Gilios Minties,Vingrybių,galų gale Elementarios Prasmės.Nėra.Beveik.
Tenoriu pasakyti,kad keista.Man atrodo,kad mes kaip visa gamta.Ir man atrodo,kad net akmuo jaučia.Šiandien man taip atrodo.Nes ką tik pilkas dulkėtas akmuo pasirodė ant mano tako.Nieko nuostabaus. Bet jis,vargšelis,netinka net pilkai mūrinei sienai...Pernelyg bjauriai jis išsišiepęs...

Komentarai

ewana_

O gal po to akmens slepiasi be galo mielas ir skaidrus akmenukas?

reaper

mazdaug meginu isivaizduot ziaurei issisiepusi akmeni!! smagei gaunaas =))

eglermknt

all in all we're just another brick in the wall . . .pritariu del tos minties kad reikia skirti vienus ir vienisus. . .daug kas ne mato esminio skirtumo

darkbless

Ir is akmenu tavo kely galima pastatyti, ka nors grazaus...