
~Laiškas Mūrinei Sienai.III.~
~Paprastas veidas.Žvilgsnis nukreiptas į tolius,kurie niekam neįdomus,veikiau nuobodūs.Horizontas.
Už horizonto - žvilgsnie ieškomas Kraštas.Kitoks.Kur vieniteliai vaistai nuo šalčio ir ligų - džiaugsmas bei meilė.Kur vienintelis vaistas nuo Pigaus Banalumo - Tikras Nuoširdus Banalumas.Kur vienintelis skausmas - kaltė net menkai nuskriaudus artimą.Kur stabdis - kaltės baimė.
Tai kraštas,kur nėra Nepelnytos kančios,nepelnyto bado.Ten graudžiai neūbauja pelėdos.Ten paukščių giesmė nėra įkyrus žadintuvas.
~Žvilgsnis blaškosi.Anapus žvilgsnio dedasi keisti dalykai.Ten vaidenasi Krašto vaizdai,ryškūs ir spalvoti kaip atsiminimai to,kad teikė didžiausią malonumą.
~Kažkur yra tokia vieta,kuriai pilnai pakanka Krašto vardo.Nesvarbu,ji širdy ar ant gruoblėtos žemės.Nesvarbu,ar jos gyventojai žino,kad gyvena Krašte.Tik juos visus seka žvilgnis.Ir akių.Ir širdies.
~Kraštas yra Anapus.Ne,ne Anapus Gyvenimo.Kraštas toliau nei suvokimas.
~Žvilgsnis atsitraukia.Tas pats paprastas veidas.Tas pats puodelis.Be vandens.Be arbatos.Visa,kas svajojo apie Kraštą,pasitraukia.
Žmogus nueina.Nežinia kur.Galbūt ieškoti savo Krašti širdy ar aplinkoj,o galbūt - tik dar vieno spalvingo arbatos puodelio...

Komentarai
Einu arbatos gert...
echhhh...';/
sekmes tam zmogui