At The Barricades...arba...kaip sunaikinti barjerus?

Įdomiai veikia sąmonė - vienu metu esi pasirengęs bet kam, atrodo sugriausi visus savo stereotipus, kompleksus, kitu metu kažkas užblokuoja tavyje, net menkiausia ryžtą padaryti mažiausiam žingsneliui.

Bandai ieškoti, kur slypi ta problema. Savo pačio kompleksuose, baimėje, kažkokių įvykių padarytoje įtakoje. Atsakymo nerandu. O gal vidinis, protingesnis aš, bando blokuoti ėjimą bloga linkme. O gal infantiliškumas dar gyvas? Gal patirties stoka stumia atgal, bandydama adekvačiai vertinti galimybes?

Racionaliai mąstyti neišeina, o avantiūroms panašu, kad šiandien nenusiteikęs.

Taip ir miršta svajonės... Nors ne! Gal svajonės čia ir kaltos? Gal tas mano susikurtas paralelinis pasaulis jau tikrai pradeda mane tempti į apačią? Bet kaip realybę iškeisti į fantazijas? Kaip atsisakyti to grožio?

Šią savaitę susimąsčiau, kad tikrai galiu sirgti šizofrenija. Tai kas iš pradžių atrodė dėmesio nesukaupimas, dabar atrodo rimčiau. Tai kas iš pradžių atrodė, tiesiog minčių nuklydimas, svajojimas apie kažką, dabar atrodo kaip antro gyvenimo turėjimas. Nes mano svajonės tęstinės ir jos visada eina į priekį, jose aš gyvenu kitą gyvenimą ir gyvenu taip pat kaip čia.

Ir jei net sapnai pradeda reflektuoti svajonėse išgyvenamas problemas, o ne realaus gyvenimo padarytą įtaką, reikia susimąstyti.

Džiaugiuosi, kad bent suvokiu tai.

Dar vieni metai apkasuose? I dont think so!

Komentarai

lacunacoil

Karol, bliausim kartu tikriausiai 😘

green_moon

blemba, Deividai, apkabinciau dabar tave, nes ka man dabar sunku paciai sudelioti i sakinius, perskaiciau tika pas tave. i petuka! mano metai, panasu, bus apkasuose, ryskiai. ir dar manau bliausiu ziauriai daug. 😄

FuckMeImFamous

Gerai sakai. 😄

lacunacoil

Na, matai, šita mano problema bent šiuo metu nėra tokia rimtai, ir daug maž žinau, ką jis pasakytų, tą ir pats suprantu. Manau, tokiuose atvejuose geriausia sulaukti tos akimirkos, kai atrodo, kad gali kalnus nuverst ir nieko nelaukus veikti 😃

FuckMeImFamous

Tas stabdis manau yra kažkoks vidinis kompleksas arba gal ryžto trūkumas. Kartais atrodo kad gali kalnus nuverst,bet po kelių minučių jau kitaip mastai. Bandei psichologą?

lacunacoil

Tai entuziazmo suteikia, bet na pavyzdžiui aš niekada negalvoju, kad nebus taip gerai, kažkaip bent čia neturiu problemos, dažnai net žinau kaip padaryti gerai, bet paskutinę sekundę kažkas užtraukia rankinį stabdį. Sudėtinga, pritariu.

FuckMeImFamous

Kažką panašaus jaučiu. Galvoju,jog jau lyg ir turėjau išaugt iš to,bet kad neišaugau. Galbūt tas paralelinis pasaulis naudingas,jis įkvepia sukuria entuziazmą kažko imtis,nors kartais atvirkščiai,nesinori kažko daryti,nes manai jog vistiek nebus taip gerai kaip tavo mintyse. Nežinau,tai begalo sudėtinga.