Kam skambina varpai.
Ir vis dėlto neišspaudžiuau ašaros, nors vienu metu, per neįdomią renginio vietą apmasčiau. Juk iki 7 metų, kol pradėjom lankyti mokyklą, nieko tokio nenutiko, o vat per tuos 12ą susiformavom, įvyko visi nuotykiai, pasiekimai, nusileidimai... Ir to nebebus... Juk dar nemoku ir neįsivaiduoju kaip gyventi be mokyklos.
Now on your own.
The Rasmus - Funeral Song

Komentarai
Dead_soul rašė:pirma karta gyvenime turbut neverkiau. o tai mane sugraudina belenkokie sudai. neliudna palikt man savo klase. Zinau, kad su tais su kuriais bendravau iki siol bendrausiu ir toliau, o ant tu su kuriais ne - as dejau 😄
pirma karta gyvenime turbut neverkiau. o tai mane sugraudina belenkokie sudai. neliudna palikt man savo klase. Zinau, kad su tais su kuriais bendravau iki siol bendrausiu ir toliau, o ant tu su kuriais ne - as dejau 😄
sveikinu, bet uzjauciu. man ta vasara buvo pati sunkiausia ligi siol
man irgi nostalgija šiandien sukilusi. nerealiai. ~!+%^&*()
Manau taip ir bus kad ir aš viską įvertinsiu po to 😃 O dabar varau pasisedėti su visais 😃
man dabar ašaros kaupiasi, kad praėjo visi tie paskutiniai skambučiai... aaa... norėtųsi grįžt ir dar kartelį su visais atbaliavoti ;>
Aš, prisimenu, irgi per jokius skambučius neašarojau. Būta čia ko.
kaip pasakė mano matematikos mokytoja suskambėjus tam ilgam skambučiui - "12-okai išėjo į pensiją". : )