tas nelemtas telefonas

Būna tokių dienų kai sėdi ir žiuri į telefoną,o jis kaip 5 dienas nė garselio neištare taip ir dabar tyli.Jautiesi pamirštas ir niekam nereikalingas.Tada pats nutari kam nors parašytitačiau į tavo žinutes niekas nereaguoja ir nuotaika dar labiau sugenda.Tada spjauni į ta telefoną ir eini laukan,atsisedi ant kedės ir galvoji kaip praleisi diena.Tada į galvą šauna pasitikrinti paštą.Lėtai nueini prie kompo ir atsidarai pašta,bet ten žinutė nuo kokio užseniečio,kuris jau savaitę kalba apie tą pati.Vėl žvilgteli į telefą,o ten žinutė...Trumpam nudžiungi kol nepamataj,kad vėl omnitelis paraše,kad reik sumokėti 1046.26lt.Tada bent jau bent akys išsiplečia labiau.Padedi telefą ir vėl žiūri į monitorių,o ten nieko gero,nueini i kambarį užsitrauki užuolaidas kai kambary palieka taip tamsu,kad net stalo nematai,tai ačiū dievuj neužlimpi ant mp3 pleario .Pasiemi i rankas įsijungi ir visa dieną praleidi klausydamasi muzikos.
(atleiskit kad toks ilgas)

Komentarai

liucytia

pas mane dazhnai taip buna. nerwina.

sasyska

as ir labaij retaij gaunu ziniu...na bet ka padarysi....buna liudnu dienu....

amy

mano telefas turbut menesi jokio garso neisleidzia. tik kai issikrauna pacypia y vsio.

philia

Jetus, dėkit skyrybos ženklus, labai jau lievai skaityti...

_aaJJaa_

aisku buna tokiu dienu...nieko, jos tik dienos, jos praeina

young_and_hopeless

niechaha!