Jorgana sedi tamsioje patalpoje tarp triju sienu ir grotu,taciau mintys labai swiesios ji dziaugiasi gyvenimu,nes zino jog greitai ji prades jo nekesti,greitai ji nekes wisko,net ir sawes,taciau dabar dar tik pirma diena ir pro maza langeli ieina pawargusios saules spinduliai.Jie apswiecia jos weida ir apswiecia riedancia asara.Jorgana niekada negalwojo jog taip dziaugsis gywenimu,ir gailesis ka prarado,gi ji wisada nieko newertino,neturejo geru jausmu,netikejo zmonemis.Galbut pakirpti jos laiswos ir newarzomos paukstes sparnai suteike jei skausma kuris primine kaip anksciau buwo gera,gal pades apgalwoti klaidas del kuriu ji dabar cia,bet gi ne ji kalta,ji tik auka sio ziauraus pasaulio kuris dabar jai atrodo nepaprastai grazus.Kazkada waikysteje ji sake jog kai pabegs is darzelio bus laiswa kaip paukstis.Jei wisada truko laiswes kuri galbut nieko gero nezadejo...bet ji to nesuprato.Tamsus debesis uzstojo saule ir ji uzsimerke,uzsimerke ir tikejosi niekada to nebejausti...
-Ei tu ,kelkis arba neesk!-susauke dwikojis gyvulys uz duru anksti ryte.Skrandis streijkawo galbut del to kad pries kelias dienas jos wisas skrandzio turinys buwo isejes pro wirsu.Zingsniai iki wietos kurioje walgoma buwo ilgas ir ziaurus,ypac kai sunki ranka warze jos judesius.Kitos paukstes stebejo mane su pasibjaurejimu nezinia kodel,tikriausiai ir as nekesiu wisu greitaij...Ir mano galva sriuboje...
|
Komentarai
cia ne mano kuryba cia nete radaw ir man patiko
Na nesiseka tau suvaidinti bejausmio skausmo. Nesiseka. Paprašyk Simple_Girl pagalbos, ji tokiuose dalykuose nusimano daugiausiai.
biski nesupratau... apsispresk ar ji gailisi ar dziaugiasi, o paskutine pastraipa is vis pagerinta