KūrybaEilėraštis
Netikra šypsena
Išpiešiau aš šypseną tavo veide
Po to nutryniau ją
Ir liko ji tokia pati kaip ir ankščiau
Kai nepažinojai tu manęs
Kai vaikščiojai lyg liūdnas miškas
Ošiantis naktį
Kai tikėjai tik tamsa
Kai nesvajojai apie mane
Kai skausmas užliedavo kiekvieną vakarą
Tavo rankas
Kai peilio pjūvis palikdavo žymes
O arogantiška šypsena žvelgdavo
Į kitus tuščiu žvilgsniu
nes tu buvai vienintelis toks
Ar bent jau tau taip atrodė....
Vėliau tu sutikai mane
Patikėjai šviesa ir angelais
O gal kaip tik jautei didesnį skausmą
Ir įvertinai ką turėjai ankščiau
Dabar ir vėl manęs šalia nėra, o tu toks pat
O gal kitoks, bet išsižadėtas visų...

Komentarai
truksta rimo... na jei cia eilerastis taj jo labai norisi... lengvai destomos mintys ir isgyvenimai... visai nieko
Jau ta meilė... kaip ji visus griaužia