KūrybaEilėraštis
Širdžių ėdikė
-Veidrodėli, Veidrodėli,
Kas pasaulyje gražiausia?
-Paklausyk manęs, paukšteli,
Tu esi pati geriausia.
Tavo siela kaip aukso luitas,
Tokia kieta, tokia reikalinga.
Tavo žodžiai lyg miškas užburtas-
Tokie tamsūs, tokie paslaptingi.
O tau pasisekė-tau neskauda,
Vis vien tavęs už tai nebaudžia.
Bet kitiems noris tik numirt,
Pradingt, paskęst, tavo akių nebematyt.
Kur eini ten krenta žodžiai,
Ten krenta svajos mylimųjų,
O tavo meilę griaunantys norai,
Ir žodžiai žalojantys jų kūnus.
Tavo širdis šalta kaip ledas,
Gal ištirpti jai jau metas?
Tu nemyli, tu-žaidi likimais...

Komentarai
liuks...grazus eilerastukas...
pasakysiu savo nuomone, tik prašau neteisti. pirmas posmas viename rime, antras - jau kitame. rimas begineja ir tai apsunkina skaityma. pati eileraščio mintis man kažkuo priminė pasakas. lyg žiūrėčiau seną filmuką, kuris baigėsi taip netikėtai, kaip ir šis eilius. bet sekems kuriant laisves_balsas jei tik yra noras, mes visi galime būti tuo, kuo svajojame
nei kad labai nerealus nei kad prastas.. toks per viduriuka eilerastis nevertinsiu
kazko geresnio tikejaus, bet neblogas. =/
ei bet sasiska nedave tasku!!!
kaip linksma
labaij faijna!!1taip aiskiai wiskas ir man patiko>....
hmmmm................ nera cia ko komentuoti viskas jau pasakyta........ liuks
komentuokit komentuokit