Dienoraštis #35403

taigi, tai dar viena nuobodi mano nuobodaus gyvenimo diena, praleista vienos namie (na iki vakaro gal ir pasikeis jai mama sugalvos kur važiuoti). mintys kaip visuomet bando prasiskverbti į mano galva, bet regis nelabai sekasi. taigi tik žiūriu į beveik ištirpusi sniegą, beveik nutirpusia upę, girdžių muzika kažkur ir laukiu. laukiu kol kas nors pasikeis, ar ateis minčių kad tai pakeisti ...

Komentarai

R7wa

labai dažnai išgyvendavau tokias dienas, todėl dabar stengiuosi padaryti bet ką, kad tik diena, savaitė ar mėnuo būtų prasmingi ir turėčiau kuo pasigirti bent jau sau. parsisiųsk ir pažiūrėk kokį filmą. jeigu jis neįdomus ir banalus, nežiūrėk iki galo ir pabaigą tiesiog susigalvok persistatyk kambarį, atnaujink daiktų išdėstymą ant lentynų, sukrauk į dėžę nusibodusius rakandus ir po mėnesio vėl juos išimk. bet kokia naujovė verčia mus pačius atsinaujinti viduje. Tą tau sako ta, kuri bent kartą per mėnesį kardinaliai pakeičia baldų išdėstymą kambaryje. Visi (net ir aš) tik ir stebisi, kaip aš dar kažką sugalvoju naujo. taigi, jeigu kam nors pasiryši, nuoširdžiai linkiu sėkmės

Amaya

Sėdėjimas sudėjus rankas ir žiūrėjimas į lubas nemanau kad padeda. Be pačios įdėtų pastangų nieko nepakeisi. Pati kartais jaučiuosi kad man reikia ką nors keisti, susirasti veiklą... Bet atėjus kitai dienai taip ir neįvykdau užduoties tiesiog trūksta paskatinimo, ryžto ir toks melavimas sau tikrai nervina. Na, o jei ši diena tokia ''nedarbinga'' tai linkiu, kad kita diena būtų geresnė ir linksmesnė.

Bee-Myself

Manau, kad vieną dieną viskas tiesiog pasikeis, nereikės nei galvoti nei ką.