Naktimis gimstančios eilės...

Apsėstojo
Akys
Gano fosforines
Būtybes ant
Požeminės
Perėjos sienų.
Lipnūs
Ledų pagaliukai –
Dygūs
Momentai,
Vienodai
Sugulę ant
Gėlėto
Asfalto.
Vakar
Nuvyto lelijos,
Šiandien
Skleidžias
Tulpės,
Visai kaip
Margose
Užuolaidose.
Prisikarpau ir
Barstau,
Kad šypsotųsi
Pilkos
Plytelės.

xxx

Ji amžinai šalta ir abejinga
Tiesiog kažkas iš drumzlino nakties vyzdžio
Išpjovė kuklią sermėgą
Apklojo plačius varganus pečius...
Tai slegia ne našta
Tai ji pati save gudriai naikina...
Vidurdienio pašnekesiai
Su mirusiu veidrodžiu melsvoj vonioj
Ir saldžiarūgštės ašaros puodelyje...
Bet kartą jas išpylė ant grindų
Ilgai neteko laukti
Bekojės slidžios šypsenos ūmai
Įsitaisė aukštų sienų nišose...
Dažnai kai muša žilas laikrodis
O skubrios valandos ištrūksta
Iš tvankių kalėjimų
Sudaužo trapų vakaro susikaupimo stiklą
Miegančiuose kambariuose
Ji prausia savo grubų veidą
Įžūliais varinės delčios randais
Žongliruoja smalsiomis šakutėmis...
Amžinai šalta...
Ir abejinga...
Atrodo permatomoj tamsoj
Vibruoja nervų styga
Šlapias aidas plėšo tapetus
Juokiasi dešimtys aštrių šypsenų...


Komentarai

_ManiLLa_

Grazu

T_y_L_a

Pirmas eilėraštis man patiko labiau. O antras gal būtų gražus (nors negražus tikrai nėra) , bet perpildytas kažkokios keistos beprotybės... Kitos nuotaikos nei dabar jis man tikrai patiktų. Bet šiaip bendrai, dėk į kūrybą

theSIN

Man patiko.