Krenta

Atejo tas laikas, kai praveres langa galiu drasiai saukti - ziema, tu mano!!!

Kaip pasiilgau tu akimirku kai salta ziemos nakti galima atidaryti langa ir tiesiog stoveti ziurint i baltus laukus. Ir nesvarbu kokia diena sunki butu, kokios bedos tave uzpultu, bet tau butent ta akimirka gera. Butent ta vienintele, o ne kokia kita. Jei tik zmones kurie tuo metu eina pro kiemus paniure sustotu ir paziuretu i virsu - kaip baltos, dideles snaiges krenta ant ju zandu, ranku, skausmu.. - jie suprastu, kad gyvenimas yra grazus, kad ir koks jis butu. Gyvenimas yra grazus, kad ir neradai tu savo keturlapio dobilo ir galu gale Gyvenimas yra grazus, nes ji toki sukuria grazios akimirkos. Nesvarbu kas tu esi, ka tu veiki - svarbiau, kad moketum dziaugtis. Juk sniegas.. Vargu ar dabar kuris nors is musu pirmam sniegui iskritus isbegtu laukan apsivyniojas kakla dziaugsmu ir vaikisku atkaklumu tam, kad galetu pabut su savim, kad galetu dziaugtis, kad galetu rasti savo keturlapi dobila.. O as galiu.

Sniegas.

Antimony. 08/11/25

Komentarai

dove

tikrai grazios mintys...Kaip pasiilgau tu akimirku kai salta ziemos nakti galima atidaryti langa ir tiesiog stoveti ziurint i baltus laukus. prie sitos labiausiai oritariu... ir is tiesu gyvenimas butu zymiai geresnis jai stengiesi dziaugtis ir buti laimingas...kokios bedos bekiltu jos pasidaro zymiai lengvesnes jai esi laimingas...

Indie

Labai gražiai parašei :} anksčiau nemėgau žiemos.. bet pastaruoju metu, kai išeinu laukan kažkas suvirpa širdį. Tikrai labai gražus metų laikas. ;>