Dienoraštis #23849

Monikut, prisidirbai. Kodėl tu taip?
Nemėgstu kai sako viskas arba nieko, bet kodėl taip visada nutinka..
Viskas iš pradžiu:

jau lyg ir susitvarkiau su tuo dalyku, kai su žmogum praleidi daugiau laiko nei įprasta ir po to nenori jo matyti 2 savaites. Lyg ir prisijaukini (o jaukiniesi nei daug nei mažai - metus) viskas malonu ir gražu ir šmakšt pakšt kažkas kitas baksnoja į šoną ir klausia: "gal nori ir mane prisijaukinti?"
hm.. negerai. nenoriu. o tai ko jūs norit panele? neabejotinos ir iš kart prasidedančio buities, pastovumo. ar kažkokio neaiškaus daikto, kuris dar net pradžios neturi.
bus peno pamąstyti.

Viskas nuo pabaigos:

nusprendžiau ir aš rašyt dainas, nes blyn tai taip paprasta. tik atlikėjo reiktų, nes tai nėra taip paprasta.
kasiteritas žalsvas, magnetitas su daug skylučių, pirotinas lyg piritas tik brondziško atspalvio, dūminis kvarcas labai labai gražus, limonitas, tai gryn limonkė nu kaip fanta ; )), arsenpiritas - česnakiuko kvapas, halitas - NaCl, silvinas - riebaliux.
beliko išmokti gaminti vienam asmeniui, nes po to viskas šiukšlinėn eina.

https://i5.photobucket.com/albums/y162/lemna/100_7507.jpg?t=1192919419

Komentarai

Lemna

galėčiau, Andrėjuk

ep

galetum ir dazniau uzsukt, Monikut.