KūrybaDaina
Šiukšlė
Pasislėpęs nuo saulės šilumos,
Apsikamšęs savo kūną skarmalais,
Aš miegosiu purvinuose pataluos,
Atsibudęs aš kalbėsiuos su dievais.
Apsiprausęs rudenio lietum,
Pramankštinęs savo sąnarius skaudžius,
Aš klausysiu pilvo skleidžiamus garsus,
Kaip kasdieną verksiu užkimsiu balsu.
Prd. (Ūūū) gyvenu aš kaip ir tu,
(Ūūū) išsigandęs nedrąsus,
(Ūūū) rieda ašara tyra,
(Ūūū) gyvenimas sutryptas, gyvenimo nebėra.
Savo laimę dovanojau aš kitiems,
Kol galiausiai nebeliko ką dalint.
Ir dabar laukiu balso, gal pakvies,
Nugramzdins mano sielą užmarštin?
Skausmas veria, kūną drasko į dalis,
Ir užmirštas aš pabėgau nuo visų.
Greitai mano, šiukšlės, kvapo čia neliks,
Aš laimingas, nes aš jau išeinu.
Prd. (Ūūū) gyvenau aš kaip ir tu,
(Ūūū) išsigandęs, nedrąsus,
(Ūūū) ašarų jau nebėra,
(Ūūū) gyvenimas sutryptas, atėjo jau pabaiga.

Komentarai
grazu...
Liudnokas,,,bet grazi dainyte........
nieko nieko neblogas :}
Įdomi Kaip visada kuri "skambias" dainas
as maciau zmogu, kuris sirgo veziu, ir tada pajauiti, kad mirtis taip arti, kad ji raso popierius ir snara pluksna, tada ejau ir asaros kaupesi mano akyse...nemirk