KūrybaEilėraštis
Vienatvė
Tik paklausyk kaip spengia laikas
Ir rodos nieko čia jau nebėra.
Vienatvė plėšo širdį, draikos
Ir jau bevertė darosi diena.
Ar supranti, kad nieko nebeliko, nieko?!
Tik mano skausmas užmirštoj širdy
Ir viskas greit ištirpo ant pernykščio sniego,
Ir liko užmirštojoj praeity...
Ar gi kas nors galėtų
Mane surasti užmirštuosiuos toliuos?
Ar saulė kada nors man patekėtų,
Ir džiaugsmu man spinduliuotų?..
Bet ji negali šviesti ryškiai
Vienatvė užkerta jai kelią.
Ir rodos nieko nebeliko
Tik aš ir gelianti vienatvė...

Komentarai