KūrybaProza

Pražuvusi draugystė


Atėjai.Supykom.Išėjai.
Nebegrįši amžinai?
Matau mėnulį pro šakas, žiūrinti į mūsų susikibusias rankas.
Matau skulptūras, kurios žiūri į mus
Ir su ašarom sako "pražus".
Pražūsim mes..
Bet ar drauge?
Tu eini vienur, aš einu kitur,
Bet ar keliai dar susitiks, žino tik angelai.
Šešėliai mūsų pražus, rankos mūsų sudžius, draugystė mūsų išnyks
Ir gulėsiu aš, bet be tavęs...
Tarp kaukėtų žmonių, bet be tokių nuostabių, kaip Tu.

Komentarai