KūrybaEilėraštis
Atvirai
Gulėti ant žolės ir jausti vėjo dvelksmą,
Taip paprastai gražu, ir pasakiškai lengva.
Mylėti širdimi, kartoti tavo vardą,
Ir prisimint dienas kurių pamiršt nelemta.
Ir prisimint žodžius kuriuos man pasakei,
Visdar nesuprantu kodėl mintyse įstrigai.
Lyg šienas plaukuose, po tos tamsios nakties,
Jau nesvarbu kiek lauksiu, širdis nebeišgis.
Visdar prisimenu žodžius, gilias akis ir lūpas,
Kurios vis tarė juos net kai minčių pitrūkdavo.
Visdar menu švelnius prisilietimus,
Kitiems atrodė jie tarsi vaikų žaidimas.
O mes ir buvome vaikai, nematėm nieko kito,
Tik stengėmės per naktį kuo greičiau sulaukti ryto.
Ir vėl sutikti vienas kitą, pažvelgti į akis,
Kodėl taip greitai išėjai man visdar paslaptis..

Komentarai
Nuostabios, pilnos nuoširdumo eilės. Labai gražu