KūrybaEilėraštis
Baubo monologas (Arba "Nesąmonės kurias rašau kai nuobodu")
Ar egzistuoju šiam pasauly ar kitam,
Visi kartoja vardą neramiai.
Ar matot ar tik girdite kalbas,
Vis neužtyla galvoje keisti balsai.
Ar gyvas aš o gal tik legenda,
Atgijusi iš praeities klaidų.
Šviesa su mėnuliu, po saule lyg tamsa,
Gink Dieve niekad nesakyk "tikiu".
Tuoj saulę užgesinsiu, jūros greit išdžius,
Tik spragtelėsiu pirštais ir visi nubus.
Tik vienas mano žodis - viskas ko bijai,
Atgims naujai ir pasirodys. negi nematai?
Ar visdar netiki manim? beviltiškai tikiesi,
Kad tai tik sapnas neramus, košmaras šis netruks,
Kas teikia tokią viltį tau? visi tuoj pamatysit,
Ir greit visų ateityje šviesių dienų nebus.
Tikėsit tik vienu manim, bus laimė pamiršta,
Taip pat kaip tikite dabar ateinančia diena.

Komentarai