KūrybaEilėraštis
Jausmų dūžiai
Vis garsiau ir garsiau su kiekvienu žingsniu,
Tie nematomi dūžiai skrodžiantys tylą.
Bet kodėl, atsakyk, aš visdar nematau,
Tavo veido, visdar negirdžiu balso tyro?
Vis garsiau aš girdžiu, ir galvojau artėja,
Ta širdis dėl kurios nenutyla manoji.
Ir tarytum koks kortų namelis subyra,
Tos svajonės kurių taip ilgai mes ieškojom.
Ar toli dar, sakyk, kada būsi šalia?
Nebeatskiriu, dūžiai tie - tavo ar mano.
Bet kodėl, atsakyk, čia tavęs dar nėra?
Ar svajonės tik mano širdy tegyveno?
Vis garsiau ir garsiau, su kiekvienu žingsiu,
Tie nematomi dūžiai skrodžiantys tylą.
Tik kodėl, atsakyk, aš tavęs nerandu,
Tarp veidų, tų kurie šitam jausmui nebylūs..

Komentarai