KūrybaEilėraštis
Klaida, kurios nenoriu ištaisyti...
Aš pasikliauju ne jausmais, o protu,
Ir stengiuosi gyventi kaip anksčiau.
Bet kaip galėjau aš praleisti tokią progą,
Susipažinti su tavim daug artimiau?..
Dabar žinau, kad žodžiai šie beverčiai,
Ir skamba jie tiktai manoj galvoj.
Be tavo meilės bus sunku toliau gyventi,
Dabar gailiuosi kad tave radau...
Juk buvo aišku- flirtavai, žaidei jausmais,
O gal norėjai draugyste nuslėpti meilę?
Aš nesmerkiu, tik klausiu atvirai-
Kiek kartų perpildei savo kantrybės taurę?..
Kiek kartų tu buvai įsimylėjus-
Du nesėkmingai, keturis aklai?..
O aš tave vienintelę mylėjau,
Nors nesėkmingai, bet ilgai...

Komentarai
Visai vykęs eilėraštis. Tiesus, be miglotų metaforų ir seilėjimosi. Situacija, pasitaikanti gal net Šekspyro sonetuose. Egisos komentaras kvailai įžeidus. Be reikalo čia jis.
Įdomu, kiek laiko sugaišote besimokydama pirmoje klasėje? O kas buvo toliau, bijau ir klausti.
Tikra daina 10/10...