KūrybaEilėraštis

Mintimis per tikėjimą


Mes norėjom kartotis, nors galėjom tylėt,
Mes galėjom nutilti, bet turėjom kalbėt.
Kad jų nieks neužmirštų, kad išliktume mes,
Pripažinę vienatvę ir ištaisę klaidas.

Jų ilgai nieks nematė mėnesienoje naktį,
Ar jie žino ką reiškia priešais saulę sudegti?
Ir vistiek nebijoti - vis artėti prie jos,
Ryškiai šviečiančios dieną savo saulės šviesos.

Komentarai