KūrybaEilėraštis

Negęstanti viltis


Tu tapai ta vienintele laime, neužgęstančia naktį ir dieną,
Mintyse aš kartoju žodžius tarsi maldą prieš amžiną miegą.
Ir tikiuosi negreit dar sulauksiu, tos minutės kai viskas nutrūks,
Tu tapai ta vienintele meile, kuriai aš pakartosiu žodžius.

Apkabinsiu, išeiti neleisiu, jei norėsi aš tapsiu kitoks,
Prieš užmigdamas vėl pasimelsiu ir tikėsiuos kad laikas sustos.
Pakartosiu kad myliu, paleisiu- aš nenoriu kad taptum vergu,
Nelaikysiu narve tarsi paukščio, nes per daug tavo grožį gerbiu.

Nes per daug dėl tavęs paaukojau,
kad sugriaučiau šią trapią draugystę.
Jei suklupsi, pradėsim iš naujo,
Nes mes žmonės, mes sugebam klysti.

Komentarai

Alvydas1

O jeigu taip: " Nes mes žmonės, mums nesvetima klysti" ? O eilėraštis tikrai neskystas, anaiptol.

Crazyz

''Nes mes žmonės, mes sugebam klysti. '' Šitą eilutę reikėtų pašlifuoti, ypač tie trys paskutiniai žodžiai tarpusavyje labai nedera. O šiaip visai neblogas eilėraštis, 8,5/10

jjakstaite

labai grazu....

jjakstaite

Jūsų komentaras...labai grazu....

R7wa

Vau 😆 Jau seniai tokį gražų eilėraštį skaičiau 😘 10/10 ir žvaigždutė 😘